Ragina neskubėti sėti žieminių javų pernelyg anksti
2021-08-30

Akademija, Kėdainių r. Akivaizdu, kad pastaraisiais metais dominuoja šiltesni rugsėjo ir spalio mėnesiai, palankios augalams augti ir vystytis sąlygos išsilaiko kur kas ilgiau. O tos sąlygos tinka ne tik kultūriniams augalams, bet ir kenkėjams, kai kurioms ligoms plisti.

Praėjusį rudenį žieminius kviečius neįprastai gausiai buvo apnikusi miltligė, šiemet pamatėme rudeninio amarų aktyvumo pasekmes – miežių geltonosios žemaūgės viruso požymius žieminiuose javuose.

Į visa tai atsižvelgiant, LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė pataria neskubėti žieminių javų sėti pirmomis rugsėjo dienomis.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

„Žinoma, palyginti anksti nukultas javų derlius žemdirbiui neleidžia nurimti – rūpi kuo anksčiau pasisėti javus, taip stengiantis išvengti darganotų orų, šlapios dirvos ir kitų rudens negandų.

Grįžtant prie praėjusių metų rudens patirties, kada rugsėjo-spalio mėnesiais oro temperatūra siekė rekordus, sparnuotųjų amarų aktyvumas buvo labai didelis. Šiuo laikotarpiu javai yra pažeidžiamiausi amarų kaip virusinių ligų pernešėjų. O amarų skraidymo laikotarpis dėl ilgo šilto rudens išsitęsė.

Mūsų 2021 m. darytuose sėjos laiko tyrimuose aiškiai pasimatė tendencija, kad ankstesnės sėjos (rugsėjo pradžioje) javai kur kas smarkiau nukentėjo nuo virusinių ligų“, – sako R. Semaškienė.

2021 m. pavasarį laukuose buvo itin gausu pavasarinio pelėsio. Lietingas ir vėsus gegužės mėnuo tarsi užglaistė pavasarinio pelėsio pėdsakus ir leido augalams suvešėti, tačiau jei vegetacijai atsinaujinus orai būtų sausi, su šalnomis, pavasarinio pelėsio sukeltos pasekmės būtų išryškėjusios ir labiau juntama neigiama įtaka derliui.

Pavasarinį pelėsį sukeliantys patogenai plinta per sėklą ir per augalų liekanas, kurių itin gausu atsėliuotuose, minimaliai dirbamuose laukuose. Šiuo metu atliekamų sėklos ligotumo analizių duomenimis, daugiausia randama Fusarium genties grybų, kurie sukelia daigų pašaknio puvinius. Sėklos užsikrėtimas šios genties patogenais svyruoja nuo 11 iki 39 proc.

LAMMC Žemdirbystės instituto atliekamų sėklos ligotumo analizių duomenimis, daugiausia randama Fusarium genties grybų

Patirtis rodo, kad žemdirbiai visada turi būti pasirengę netikėtumams, todėl ruošiant sėklą, beicų tikrai negalima ignoruoti – tai ne pati brangiausia, bet tikrai efektyvi priemonė saugant pasėlius nuo ligų: pašaknio puvinių, pavasarinio pelėsio, kietųjų kūlių ir kitų.

Žieminių javų agrotechnikoje – naujas rudeninis darbas?

Tikėtina, kad jau šiemet žieminių javų auginimo agrotechnikoje atsiras ir nauja grandis – apsauga nuo kenkėjų rudenį. Žieminiai javai miežių geltonosios žemaūgės virusui, kurį  platina amarai, jautriausi nuo sudygimo iki krūmijimosi tarpsnio. Tačiau tai dar nereiškia, kad pradėjus žiemkenčiams krūmytis užsikrėtimo rizikos nebelieka – ji tik šiek tiek sumažėja. Vėliau, nuo bamblėjimo pradžios (BBCH 31) amarų pernešami virusai ženklesnės neigiamos įtakos žiemkenčiams nebepadaro.

Taigi, sudygus javams reikia stebėti, ar laukuose yra skraidančių amarų. Iki šiol Lietuvoje apie virusines ligas javuose buvo kalbama mažai, plitimo mastai nevertinti, jokių rekomendacijų dėl prevencijos ir kontrolės paruošta nėra.

„Šių metų miežių geltonosios žemaūgės viruso protrūkis paskatino atkreipti dėmesį į šią problemą. Žinoma, jei oro temperatūra nukrenta žemiau 10 laipsnių, virusinių ligų platinimo rizika labai sumažėja. Deja, pastaruoju metu orų prognozės gali labai greitai keistis, todėl nuspręsti dėl purškimo laiko kontroliuojant virusinių ligų platintojus amarus yra komplikuota. Žemdirbiai turi būti pasirengę įvairiems sprendimams“, – sako R. Semaškienė.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai