Vašingtonas. Intensyvūs pastarojo dešimtmečio tyrimai leido geriau suprasti veiksnius, lemiančius pieninių galvijų išskiriamo metano emisiją. Amerikiečių mokslininkai nustatė, kaip šėrimo pokyčiai galėtų sumažinti teršalų kiekį be neigiamo poveikio pieno gamybai.

Numatytų kovos su klimato kaita programų įgyvendinimas stinga dėl šalutinio poveikio ir kompromisų, su kuriais turi taikytis ūkininkai. Pavyzdžiui, šeriant gyvulius racionu, kuriame daug aliejaus, gali sumažėti metano emisija, bet nukenčia pašarų suvartojimas, didžiojo prieskrandžio funkcijos ir pieno sudėtis.

Mokslininkų komanda iš Pensilvanijos valstijos universiteto (JAV) ir Tarptautinio gyvulininkystės tyrimų instituto (Nairobis, Kenija) mokslo žurnale „Journal of Dairy Science“ pasidalijo išvadomis, kad kai kurie metano inhibitoriai ir šėrimo pokyčiai gali sumažinti metano emisiją, nedarant įtakos karvių produktyvumui.

Analizė atskleidė, kad melžiamų karvių, šeriamų metano inhibitoriumi 3-nitrooksipropanoliu (3–NOP), kasdienis išskiriamas teršalų kiekis ir intensyvumas sumažėjo apie 30 proc., tačiau tai neturėjo įtakos sausųjų medžiagų suvartojimui, pieno gamybai ir sudėčiai, kūno svoriui.

Virškinamo pašaro suvartojimo didinimas yra dar viena rekomenduojama strategija, kuri gali sumažinti enterinio metano emisijos intensyvumą. Optimistiniai rezultatai gauti žolės silosą pakeitus kukurūzų silosu.

Nustatyta, kad raudonasis makrodumblis Asparagopsis taxiformis, įterptas į pašarus, taip pat mažina taršių dujų išskyrimą, tačiau būtina atlikti daugiau tyrimų, pagrindžiančių ilgalaikį veiksmingumą, poveikį galvijų sveikatai ir produktyvumui.

Kai kurios klimato kaitos švelninimo strategijos gyvulininkystės pramonėje gali sukelti neigiamų padarinių arba padidinti sąnaudas. Todėl veiksmingumas, nors ir labai svarbus, yra tik viena sudėtingo galvosūkio, skirto sumažinti metano emisiją iš galvijų, dalis.

Pasak straipsnio autorių, tai, ar ūkiai plačiai pritaikys siūlomas priemones, kurių veiksmingumas įrodytas, priklausys nuo išlaidų, vyriausybės politikos, paskatų ir vartotojų noro mokėti brangiau už gyvūninės kilmės produktus, kurių anglies pėdsakas mažesnis.