Vageningas (Nyderlandai). Imituotame Marso dirvožemyje daržovės auga gana neblogai. Tuo įsitikino Nyderlandų Vageningo universiteto ir tyrimų centro mokslininkai, „Marso" dirvožemyje užauginę pomidorų, žirnių, ridikėlių ir kitų daržovių.

Portalas „Agrarheute" rašo, kad Vygeris Vamelinkas (Wieger Wamelink) ir jo komanda eksperimentui naudojo NASA Marso analogą. Jam sukurti naudotas vulkaninės kilmės smėlis iš Havajų Mauna Loa, chemine sudėtimi priartintas prie tikrojo Marso paviršiaus. Visa tai dar buvo praturtinta žemės bakterijomis ir organine medžiaga.

Pirmą kartą derliaus nepavyko nuimti, antrą kartą mokslininkai pomidorus, žirnius, rugius, ridikėlius, porus, špinatus, salotas, pipirnes, bolivinę balandą, laiškinį česnaką pasėjo 2015 gegužę. Tik šįkart vietoj vazonų naudojo padėklus ir tręšė šviežiai nupjauta žole.

Pasak mokslininkų, augalai imituotame Marso ir Mėnulio dirvožemyje auga taip pat gerai, kaip ir natūraliame. Derlius „Marse" buvo tik šiek tiek mažesnis nei įprastiniame. V. Vamelinko teigimu, tai buvo tikras siurprizas tyrimo grupei: „Tai įrodo, kad tinkamai paruoštas ir gerai laistomas Marso dirvožemis turi didelį potencialą". Tuo tarpu „Mėnulio" dirvožemis nėra toks palankus - jame, palyginus su kitais substratais, užaugo vos pusė biomasės.

Mokslininkams sėkmingai užauginus „Marso" daržovių derlių, paragauti jų vis dėlto vargu ar kas ryžtųsi, mat susimuliuotuose dirvožemiuose yra nemažai sunkiųjų metalų, pavyzdžiui, švino, arseno, gyvsidabrio, kuriuos, esant tam tikroms sąlygoms, daržovės gali absorbuoti.

Šią problemą mokslininkai planuoja spręsti trečiajame eksperimente, kuris turėtų prasidėti balandžio mėnesį. Pasak jų, jau laikas sėti pupeles ir sodinti bulves, tačiau vis dar ieškoma finansavimo.

MŪ inf.