Džordžija (JAV). Mokslininkai išsiaiškino, kaip parazitiniai augalai yra išvystę gebėjimą aptikti ir pulti savo šeimininkus, rašo portalas „EurekAlert!". Atradimas gali būti panaudotas kuriant naujas parazitų kontrolės priemones.

Šaknys augdamos išskiria į dirvožemį hormonų, vadinamųjų strigolaktonų. Tai yra kvietimas dirvos grybeliams jungtis prie šaknų ir sudaryti abiem pusėms naudingą ryšį. Tačiau pajusti šiuos signalus išmoko ir parazitinių augalų sėklos, kurios, kai kada išgulėjusios dirvoje dešimtmečius, nedelsdamos pradeda dygti.

„Tai savotiškas šaknų radaras, - sako Deividas Nelsonas (David Nelson), tyrimui vadovaujantis Džordžijos universiteto genetikos profesorius. - Tačiau įdomiausia tai, kad ši strigolaktonų atpažinimo sistema, regis, išsivystė iš genų, kurie valdo sėklų gebėjimą pajusti gaisrą."

Kai miškas dega, dūmuose ir pelenuose esančios medžiagos įsiskverbia į dirvožemį. Daugelio augalų sėklos laikui bėgant išmoko atpažinti šias medžiagas, nes jos reiškė, kad šešėlį metančių medžių ar tankių krūmų tikriausiai nebėra, ir sąlygos augti itin palankios.

D. Nelsonas su kolegomis nustatė, kad vykstant parazitinių augalų evoliucijai, dūmų atpažinimo genai susidvejino ir, kai kurios kopijos virto strigolaktonų jutikliais, kuriais parazitai ir aptinka augalus.

Perpratę „šaknų radaro" genetiką, specialistai tikisi sukurti ir naujų būdų padėti ūkininkams kovoti su parazitiniais augalais. Pavyzdžiui, galvojama apie sintetines medžiagas, kurios blokuotų strigolaktonų jutiklius ir tokiu būdu neleistų parazitams pastebėti šeimininkų. Kita galima strategija - sukurti medžiagas, kurios imituotų strigolaktonus ir taip išprovokuotų parazitus daugintis tuščiame lauke.

MŪ inf.