Otava, liepos 29 d. Mokslininkai paviešino strategiją, leisiančią žemės ūkyje ilgainiui apsieiti be jokių cheminių medžiagų, rašo portalas „EurekAlert!". Šios strategijos pagrindinė mintis - genetiškai pakeisti maistines kultūras taip, kad jos pačios galėtų perdirbti atmosferos azotą.
Albertos universiteto augalų biologo Aleno Gūdo (Allen Good) teigimu, pasaulinė azoto trąšų gamyba kasmet kainuoja iki 100 milijardo dolerių. Nors ir naudingos augalams, šios trąšos kenkia aplinkai: jos išskiria šiltnamio dujų, o nutekėjusios į vandens telkinius sukelia dumblių išvešėjimą, kuris numarina daugelį kitų gyvybės formų. Aplinkos valymas kainuoja papildomus 50 milijardų dolerių.
Mokslininkas ir jo kolega Perinas Betis (Perrin Beatty) naujame tyrime pažymi, kad kai kurie augalai, pavyzdžiui, žirniai, natūraliai sugeba skaidyti azoto dujas ir naudotis gautais biologiškai aktyviais komponentais, kurie pagreitina augimą. Komercinės maistinės kultūros - kviečiai, ryžiai, kukurūzai ir kiti - šios savybės neturi. Azoto trąšų gamintojai azotą skaido dirbtiniu būdu ir tam sunaudoja didžiulius kiekius gamtinių dujų.
Specialistai savo darbe aprašo idėją genetiškai pakeisti maistines kultūras taip, kad jos pačios galėtų perdirbti atmosferos azotą ir augtų ne ką lėčiau nei tręšiamos.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Mineralinio azoto šalies laukuose mažai
2024-04-02 -
Kuria boružių kvapo repelentą nuo amarų
2024-03-29 -
Dirvožemio derlingumo didinimas: augalų ir mikroorganizmų simbiozė
2024-03-20
Skaitomiausios naujienos
-
Patvirtintos 2024 m. tiesioginių išmokų taisyklės
2024-03-21 -
Paaiškėjo ekosistemų išmokų dydžiai už neariminę žemdirbystę, šlapynių tvarkymą
2024-03-29 -
Laisvą valstybinę žemę žemdirbiams siūloma nuomoti dar dvejus metus
2024-04-08
(0)