Neįprasti ligos požymiai javuose įspėja apie nuostolius
2020-07-15

Akademija, Kėdainių r. Birželio mėnesį prasidėję lietingi orai paskatino spartų ligų vystymąsi žieminiuose ir vasariniuose javuose. Paskutinėmis birželio dienomis ir liepos pradžioje pastebėta ne visai įprastų vandeningų dėmių ant kviečių lapų, kurios netrukus parudavo. Kas tai?

Lietingi orai visada sudaro puikią terpę ligų patogenams plisti. Ši taisyklė pasitvirtino ir šiemet – po sausringo pavasario birželio mėnesį prasidėję lietūs sukėlė spartų ligų vystymąsi žieminiuose ir vasariniuose javuose.

Lapų ligų kontrolei panaudoti veiksmingi fungicidai gerokai pristabdė lapų septoriozės, kviečių dryžligės, varpų fuzariozės plitimą. Tačiau paskutinėmis birželio-pirmomis liepos dienomis pasimatė mūsų akiai ne visai įprastos vandeningos dėmės ant kviečių lapų, kurios netrukus parudavo.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja dr. Roma Semaškienė sako, kad tai patogeno Microdochium nivale sukeltos lapų dėmėtligės.

Patogeno Microdochium nivale suformuota šviežia dėmė ant kviečio lapo (dr. R. Semaškienės nuotr.)

Vėliau dėmė paruduoja (dr. R. Semaškienės nuotr.)

„Panašias dėmes žiemkenčiuose galime pamatyti ankstyvą pavasarį, ir tai mums visiems puikiai žinoma liga – pavasarinis pelėsis. Tačiau tokios dėmės ant miglinių javų lapų aktyvaus augimo ir brandos metu matomos ne kasmet, o jei ir aptinkamos, tai tik ant pavienių augalų. Pastebima tendencija, kad šių dėmių palyginti gausiai randama, kur pritaikyta veiksminga apsauga nuo kitų lapų patogenų, o panaudotų fungicidų veikliosios medžiagos nepasižymi aktyvumu nuo šio patogeno“, – sako R. Semaškienė.

Microdochium nivale požymiai ant vasarinių kviečių (dr. R. Semaškienės nuotr.)

Mokslininkė pastebi, kad atliekant pasėlių ligotumo vertinimus, M. nivale dėmių nustatyta ir žieminiuose kviečiuose, ir kvietrugiuose. Pasak jos, truputį netikėta, kad liga smarkiai išplito kai kurių veislių vasariniuose kviečiuose – rasta 10-25 proc. pažeistų lapų ploto.

„Bet kuriuo atveju pažeistų augalų asimiliacinis plotas grūdo pildamosi metu sumažėjo, o akivaizdūs požymiai ant varpų rodo, kad bus užsikrėtusių grūdų. Netrukus kuliamų grūdų analizė parodys, koks sėklos užsikrėtimas vienu iš žalingiausių su sėkla plintančių patogenų“, – sako R. Semaškienė.

Pažeistų augalų asimiliacinis plotas grūdo pildamosi metu sumažėjo, o akivaizdūs požymiai ant varpų rodo, kad bus užsikrėtusių grūdų (dr. R. Semaškienės nuotr.)

Kokie galimi žieminių javų derliaus nuostoliai nuo pavasarinio pelėsio ir daigų pašaknio puvinių, supranta kiekvienas ūkininkas. Būna metų, kai nuostoliai nuo pavasarinio pelėsio siekia iki 2 t/ha, o kai kada net ir daugiau.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas, Jūsų nuomone, labiausiai lemia žemės ūkio paskirties sklypų kainą?
Orai