Helsinkis. Salotos gali sugerti nanoplastiko daleles iš dirvos ir perduoti jas aukštyn maisto grandine, rodo naujas Suomijos mokslininkų tyrimas.

Rytų Suomijos universiteto tyrėjai dvi savaites augino salotas dirvožemyje, kurį užteršė labiausiai paplitusiomis nanoplastiko dalelėmis – polistirenu ir polivinilchloridu (PVC). Paskui salotomis tyrėjai penkias dienas šėrė musių lervas, o vėliau dar tiek pat laiko šiomis lervomis maitino kuojas.

Elektronų mikroskopu padarytose nuotraukose matyti, kad plastiko nanodalelių atsirado ir salotose, ir musių lervose, ir žuvyse. Užterštomis lervomis prišėrę kuojas, jų žiaunose, kepenyse ir žarnyne tyrėjai nanodalelių aptiko ir po to, kai žuvys visą parą tuštinosi ir nesimaitino. Įdomu, kad kuojų smegenyse plastiko nerasta, rašo „Science Daily“.

„Rezultatai leidžia manyti, kad plastiko dalelės dirvoje gali būti siejamos su grėsme žolėdžių ir žmonių sveikatai, tačiau vis dar reikia išsamesnių tolesnių tyrimų“, – sako eksperimento vadovas dr. Fazel’as Monikh’as (Fazelas Monikas).

Dėmesys plastiko taršos problemoms išaugo paaiškėjus, kad ši medžiaga gamtoje skyla į mažesnes daleles – mikro- ir nanoplastiką. Nors daugėja įrodymų, kad jos kenksmingos, tačiau mažai žinoma apie tai, kaip plačiai pasklinda ekosistemose, į kurias patenka oru, nuotėkomis, dumblu, mulčiavimo plėvele ir kitais būdais.