Mokslininkų akiratyje: ir košės tirštumas, ir kenkėjų kontrolė
2019-10-09

Dotnuva, Kėdainių r. Vėlinant pjūtį, avižų košė bus skysta. Tradicinio žemės dirbimo atsisakymas nėra garantas dirvožemio kokybei užtikrinti. Lengvuose dirvožemiuose įterpti šiaudai gali veikti kaip poras užkemšanti priemonė. Visa tai – mokslinių tyrimų rezultatais pagrįsti faktai.

Praėjusią savaitę Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre (LAMMC) vyko viešas seminaras, kuriame pretendentai eiti vyriausiųjų mokslo darbuotojų pareigas pristatė savo mokslinę veiklą, tyrimų rezultatus ir apžvelgė perspektyvas.

Dojus agro 19 09 10

Penkių pretendentų eiti vyriausiųjų mokslo darbuotojų pareigas pranešimų įdėmiai klausėsi susirinkę kolegos

Mokslo darbuotoja Jurgita Cesevičienė apžvelgė grūdų ir kitų fitožaliavų sudėties aspektus bei tyrimų perspektyvas. Fokusuojamasi į kelias sritis: pirma, tiriama, kaip keičiasi vasarinių javų grūdų kokybės vėlinant pjūtį. Aiškėja, kad beveik visais atvejais uždelsus javapjūtę, grūdų kokybė prastėja.

Tyrimai parodė, kad vėlinant pjūtį 14 dienų, grūdų kokybė suprastėja iki pašarinių. Jei derliaus nuėmimo metu vyrauja nepalankios orų sąlygos, produkcijoje padidėja mikotoksinų kiekiai. Jų gali padidėti iki tokio lygio, kad grūdai tampa netinkami net ir pašarams. Taip pat sumažėja miltų išeiga, mažėja miltų klampumas, glitimo kiekis. Ruošiant gaminius iš tokių miltų, jie jau po 2 minučių pradeda salti – tai yra nepageidaujama savybę konditerijoje ir duonos pramonėje.

J. Cesevičienė pristatė ir siloso tyrimų rezultatus: kukurūzų silosas yra labiau krakmolingas, suteikiantis daug energijos, o žolių silosas – mažiau rūgštus, turi daugiau sausųjų medžiagų ir yra baltymingas. Siekiama analizuoti biodujų gamybą. Lietuvoje šiuo metu veikia devynios biodujų jėgainės, kurios kaip žaliavą naudoja srutas, mėšlą, augalų masę.

„Vėlinant vasarinių javų pjūtį, keičiasi miltų klampumas – štai kodėl avižų košė bus skysta“, – sakė Jurgita Cesevičienė

Ateityje J. Cesevičienė daug dėmesio planuoja skirti kviečių veislių, turinčių specifinių savybių, tyrimams (Smart projektas amilopektininio krakmolo ir vitalaus glitimo žieminių kviečių veislių kūrimas pramonei), taip pat bus tyrinėjama, kaip keičiasi kviečių grūdų cheminė sudėtis ir technologinės savybės taikant skirtingą tręšimą.

Nėra vieno geriausio žemės dirbimo būdo

Mokslo darbuotoja Dalia Feizienė pristatė ilgalaikius dirvožemio tyrimus – kaip kinta dirvožemio kokybė taikant skirtingo intensyvumo žemdirbystės sistemas. Iš tyrimų aiškėja, kad parenkant tinkamiausią žemės dirbimo sistemą, būtina atsižvelgti į reljefą ir dirvožemio prigimtines savybes – granuliometrinę sudėtį, gebą išlaikyti tinkamą vandens režimą ir maisto medžiagų balansą.

Tradicinio žemės dirbimo atsisakymas visur ir visada – dar nėra garantas dirvožemio kokybei užtikrinti. Neariamasis žemės dirbimas lemia didesnį atsparumą tik kai kuriems veiksniams, tačiau silpnai geba atstatyti multifunkcionalumą kintant veiksniams, ypač keičiantis sausros–drėgmės sąlygoms.

Kalbant apie tręšimą, nebūtina siekti aukštų derlingumų. Kur kas svarbiau siekti pelno, o jį galima pasiekti ir taikant tausojantį tręšimą. Dirvožemio kokybės praradimus esmingai sumažintų grįžimas prie tinkamų sėjomainų su daugiametėmis žolėmis.

„Šiaudus, manyčiau, būtų galima ne tik įterpti į dirvą, bet ir naudoti kitiems tikslams, pavyzdžiui, bioenergijos išgavimui. Bet tokiu atveju būtina sąlyga – tokios gamybos atliekas grąžinti dirvožemiui“, – pastebėjo D. Feizienė. Pasirodo, sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose augalinės liekanos (šiaudai) veikia kaip purenanti priemonė, o lengvesnės sudėties dirvožemiuose – kaip poras kemšanti priemonė.

„Šiaudų įterpimas į žemę kai kuriais atvejais didina anglies dvideginio emisiją: per vieną dieną (12 val.) iš vieno hektaro gali būti netenkama 5–6,5 kg grynos anglies“, – tyrimų rezultatais dalijosi Dalia Feizienė

Šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mastas priklauso nuo daugelio tarpusavyje susijusių veiksnių (žemės dirbimo, tręšimo, augalų liekanų, dirvožemio granuliometrinės sudėties ir kt.), todėl tik vienos žemdirbystės sistemos propagavimas, kaip neva mažinančios dujų emisiją, yra neteisingas.

„Niekada nesilaikau kategoriškos nuomonės, neperšu jos kaip vienos vienintelės. Jei gali nearti – neark. Bet gali ateiti toks laikas, kai būsi priverstas arti – dėl užmirkimo ar padidėjusio piktžolėtumo“, – kalbėjo D. Feizienė.

Reikia pratintis prie termino „tręšiamieji produktai“

Mokslo darbuotojas Romas Mažeika prisiminė reikšmingus darbus, kuriuos jis atliko dirbdamas bendrovės „Achema“ mokslinėje eksperimentinėje laboratorijoje. Jis buvo ES remiamo 2,4 mln. litų vertės projekto „Nitratinių trąšų tobulinimas ir naujų sukūrimas“ mokslinis vadovas.

Vykdant projektą, sukurti 6 nauji produktai, 4 iš jų patentuoti LR Patentų biure. Panaudojant gamtinius mineralus (ceolitą, kizeritą), aliuminio sulfatą, gautos atsparesnės temperatūros pokyčiams nitratinės trąšos ir net pavyko sumažinti azoto išsiplovimą į aplinką. Taip pat sukurtas veiksmingas priedas, mažinantis skystųjų trąšų korozingumą (dar ne taip seniai skystosios trąšos per kelerius metus „suėsdavo“ metalo talpas).

„Tręšiamieji produktai – naujadaras, prie kurio teks priprasti, jis praplečia trąšų sąvoką – tai ir kompostai, ir medžiagos, kurios padeda pasisavinti maisto medžiagas“, – sakė Romas Mažeika

Tręšiamųjų produktų įtakos dirvožemiui tyrimai ir jų efektyvumo vertinimo sistemos sudarymas yra dabartiniai R. Mažeikos darbo objektai. Jis dirba LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos Analitinio skyriaus vedėju. Kasmet laboratorijoje padaroma 40–50 tūkst. analizių. Pagrindinės R. Mažeikos darbų kryptys – granuliuotų kalkinių medžiagų kūrimas ir komposto tyrinėjimai, pradėti nuo 2012 metų. „Geros kokybės komposto gamyba gali būti esminė Lietuvos dirvožemių gerinimo priemonė“, – įsitikinęs R. Mažeika.

Integruotajai augalų apsaugai – jau 60 metų

Mokslo darbuotoja Roma Semaškienė gilinasi į integruotąją kenksmingųjų organizmų kontrolę (IKOK): subalansuotos tvarios ekosistemos ir sveikos aplinkos palaikymą mažinant pesticidų naudojimą. Beje, pats terminas „integruotoji kenksmingųjų organizmų kontrolė“ nėra naujas – jam jau 60 metų. 1959 m. JAV buvo pastebėta, kad vien tik cheminėmis priemonėmis nepavyksta išspręsti visų problemų. Jau tada rekomenduota cheminę apsaugą naudoti tik tada, kada natūralių apsaugos priemonių nepakanka.

Integruotoji apsauga remiasi 8 pagrindiniais principais: prevencija (čia įeina visi agronominiai veiksniai), stebėjimu, sprendimų priėmimu, ne-cheminiais metodais, pesticidų parinkimu, sumažintu pesticidų naudojimu, atsparumo pesticidams tyrimais, vertinimu.

Mokslininkų pranešimus vertinusios komisijos nariai Pavelas Duchovskis ir Vaclovas Bogužas ragino tyrimuose daugiau dėmesio skirti technologinėms inovacijoms

Labai įdomūs rezultatai gauti purškiant varpinius javus sumažintomis fungicidų normomis. Nustatyta, kad lemiamą įtaką fungicido veiksmingumui nuo lapų ligų turėjo produkto naudojimo laikas. Purškiant javus fungicidais sumažintomis normomis, gauti esminiai derliaus priedai, o purškimo indeksas sumažėjo nuo 25 iki 62,7 proc. Taigi, javų apsaugai nuo ligų galima naudoti iki 50 proc. sumažintas fungicidų normas, purškiant juos per kelis kartus ir atsižvelgiant į ligų plitimo pradžią.

PC-Plant Protection programa duoda tikslias fungicidų naudojimo rekomendacijas javuose plintant miltligei ir rūdims, tačiau purškimo nuo septoriozės ir tinkliškosios dryžligės algoritmai dar turi būti patikslinti specializuotais tyrimais“, – pastebėjo R. Semaškienė.

Gal jau metas pradėti vynuogių mokslinius tyrimus?

Apie mokslą ir technologinę pažangą verslinėje sodininkystėje kalbėjo mokslininkas Nobertas Uselis. Jis pabrėžė, kad užtikrinant stabilią verslinę sodininkystę, daug dėmesio skirta tinkamiausių veislių paieškoms. Vien obelų ištirta per 30 veislių, pradiniame etape įdiegtos tokios dabar jau gerai visiems sodininkams žinomos veislės kaip Auksis, Bogatyr, Kortland, Lobo, vėliau – Ligol, Rubin, Alva, Gloster, Šampion ir kitos.

Daug dirbama ir su braškėmis, ištirta per 70 jų veislių. Iš jų versliniams uogynams rekomenduotos Polka, Honeoye, Elkat, Darseleck, Marmolada, Rumba, Sonata, Syria, Asia, Pandora, Malwina, taip pat remontantinės braškės Evie 2, Florin, Aromas, San Andres.

Tyrinėti geriausi veislės ir poskiepio deriniai, optimalios sodų sodinimo schemos, konstrukcijos, būdai vaismedžių augumui reguliuoti (rankinis ir mechaninis genėjimas, kamienų įpjovimas, vaismedžių apdorojimas augimo reguliatoriais), kasmetinis derliaus normavimas (žiedų ir užuomazgų retinimas).

Nobertas Uselis apžvelgė, kokia technologinė pažanga padaryta verslinėje sodininkystėje

Sukurta Nacionalinės kokybės produkcijos (NKP) vaisių ir uogų auginimo sistema. Ją taikant obelų soduose, gaunamas apie 40 t/ha kokybiškų, stambių obuolių derlius (bent jau toks buvo tyrimuose 2011–2013 m.). Be to, maždaug 15–20 proc. sumažėja pramečiavimas. NPK sistema jau keleri metai sėkmingai taikoma daugelyje Lietuvos verslinių sodų.

Komisijos nariui akademikui Pavelui Duchovskiui paklausus, ar ne metas būtų pradėti išsamius vynuogių tyrimus, nes šylant klimatui Lietuvos sąlygos tampa palankios vynmedžiams auginti, N. Uselis atsakė, kad tokie tyrimai turėtų būti perspektyvoje.  

„Manyčiau, reikėtų dirbti su vietinėmis vynuogių veislėmis. Dabar madinga auginti įvairius naujus augalus, kurie, beje, dažniausiai yra tiesiog pamiršti seni. Tarkime, sausmedžiai, aktinidijos, medlievos. Tik būtina įvertinti, koks jų vaisių poreikis rinkoje, kad paskui netektų įveistų plotų užarti“, – praktiniais pastebėjimais dalijosi N. Uselis.

LAMMC direktorius Gintaras Brazauskas ragina mokslininkus kuo aktyviau bendrauti su kolegomis iš užsienio mokslo institucijų ir dalyvauti tarptautiniuose projektuose

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės mokslininkai jau daug metų bendradarbiauja su kolegomis iš Lenkijos mokslinių institutų. Lenkija šiuo metu yra labai stipriai pažengusi sodininkavimo srityje, net olandai atvažiuoja mokytis, kaip reikia tvarkytis soduose. Daug pasako kad ir šis faktas: dar ne taip seniai skynusi apie 2 mln. tonų obuolių, Lenkija priartėjo prie 5 mln. tonų metinio obuolių derliaus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(2)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • ukininkas

    ponai mokslininkai, o kai kuriu labai pikti jusu veidai mes ukininkai norim ir laukuose isgirsti jusu minciu,o netik kabinetuose.

  • Na

    Pagaliau išgirdome ir labai objektyvų pasisakymą dėl alinamo dirvožemio. Dėkoju poniai Feizienei. O tai visi vos ne į ,,vienus vartus,,- vien tik beariminė,aliname dirvožemius. Noras prastumti dirvožemio įstatymą ir įvairūs komentatoriai ūkininkus padarė savo žemės priešais,na tiesiog blogiečiai. Naikina šalies turtą. Kokią žemės dirbimo technologiją pasirinkti lemia labai daug aplinkybių, žemės struktūros, galų gale ir ką ,po ko,kada sėsi.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai