Mokslininkai siūlo alternatyvas antibiotikams
2019-09-26

Kaunas. Įvairių šalių mokslininkai, tarp jų – ir Lietuvos, ieško būdų, kaip užauginti naminius paukščius be antibiotikų. Jų likučiai vištienoje – vis dar neišnykusi problema.

Antibiotikai gyvulininkystėje naudojami, siekiant išvengti ligų protrūkių, tačiau jų likučiai gyvūninėje produkcijoje kelia pavojų visai žmonijai, nes vystosi mikrobų atsparumas antibiotikams. Kokia svarbi yra antimikrobinių medžiagų likučių paukštienoje problema, iliustruoja tai, kad LSMU Veterinarijos akademijos Gyvūnų mokslų fakultete (GMF) Gyvūnų auginimo technologijų institute (GATI) vykdomas tarptautinis mokslinis projektas „Naminių paukščių mityba ir iššūkiai, susiję su antibiotikų likučiais vištienoje“, kurį finansuoja Vokietijos Federacinės Respublikos Užsienio reikalų ministerija per Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro per Vokietijos akademinių mainų tarnybą.

Projektui vadovauja GMF Maisto saugos ir kokybės katedros profesorė, GATI vadovė dr. Elena Bartkienė. „Jaučiamės įvertinti, kad mums patikėjo tokį projektą, – teigė profesorė. – Problema opi ir antibiotikų likučių paukštienoje vis dar randama, nors padėtis gerėja. Prieš keletą metų mūsų atlikti tyrimai rodė, kad visuose be išimties vištienos mėginiuose yra antibiotikų likučių. Šiandien padėtis geresnė, antibiotikų rasta jau tik keliuose mėginiuose ir jų likučiai nebuvo dideli, neviršijo leistinų normų.“

Dojus agro 19 09 10

Taigi, mokslininkų pastangos, alternatyvios paukštienos gamybos technologijos, švietėjiška veikla, didėjantis augintojų sąmoningumas leidžia tikėtis, kad žmonijos sveikatai grasinanti problema bus išspręsta.   

LSMU Veterinarijos akademijos profesorei Elenai Bartkienei patikėta vadovauti svarbiam, Vokietijos Užsienio reikalų ministerijos finansuojam, tarptautiniam projektui  

Vienas iš gausių ir švietėjiškų projekto renginių buvo LSMU Veterinarijos akademijoje surengtas mokslinis seminaras. Hohenhaimo universiteto (Vokietija) profesorius dr. Michaelis A. Grashornas (Michael A. Grashorn) augintojams siuntė svarbiausią žinutę – rūpintis paukštidžių higiena ir dezinfekcija, parazitų kontrole, nes ir musės gali įnešti bakterijų į paukštides. Svarbu, kad būtų užtikrinta naminių paukščių auginimo sistema „pilna-tuščia“, kuri leidžia sumažinti infekcijų ligų riziką, nes išvežus paukščius paukštidė yra išvaloma, išplaunama, dezinfekuojama ir kelias savaites „pailsi“.

Hohenhaimo universiteto profesorius dr. Michaelis A. Grashornas akcentavo higienos svarbą vištienos gamyboje

Dar vienas Hohenhaimo universiteto prof. dr. Liudvigas Hiolzlė (Ludwig Hölzle) kalbėjo apie dažniausiai ES pasitaikančią zoonozę – kampilobakerijozę, kuria kasmet suserga apie 200 tūkst. ES piliečių, o visame pasaulyje – apie 9 mln. žmonių, o visa tai sudaro apie 2,5 mlrd. prarastų dėl sveikatos arba dėl sumažėjusios produkcijos negautų lėšų. Daugiausia kampilobakterijų randama vištų ir kalakutų mėsoje.

Lietuvoje iš broilerių išskirtų kampilobakterijų atsparumas didžiausias yra ciprofloksacinui ir tetraciklinui. Kalbėdamas apie galimus sprendimus, mažinant bakterijų atsparumą, L. Hiolzlė teigė, kad reikalingas atitinkamas požiūris sudarant stebėjimo programas, būtina ieškoti alternatyvių terapijos ir profilaktikos būdų (biologinių), ieškoti prevencinių galimybių, kad atsparūs mikroorganizmai toliau nesivystytų. Antibiotikus būtina atsakingai naudoti ir tik esant bakterinėms indikacijoms, o antibiotikų kombinacijas taikyti tik esant išskirtiniams atvejams. Taip pat svarbu vengti antibiotikų patekimo į aplinką.

Hohenhaimo universiteto prof. dr. Liudvigas Hiolzlė, kalbėdamas apie kampilobakteriozę, aiškino ir visą mikrobų atsparumo vystymosi schemą ir galimus sprendimo būdus

„Įvertinus tai, kad kampilobakteriozė susirgimų skaičiumi jau aplenkė salmoneliozę ir ligos atvejų kasmet daugėja, būtina didesnė paukštidžių kontrolė kalbant apie biologinį saugumą, higieną, taip pat – aukštesni biosaugos reikalavimai paukščių skerdyklose. Ir, žinoma, žmonių švietimas, aiškinant apie problemos mastą“, – kalbėjo Vokietijos profesorius.

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Romas Gružauskas savo pranešime apžvelgė galimas broilerių mitybos strategijas, kurios gali padėti sumažinti antibiotikų naudojimą paukštynuose. Antimikrobinį poveikį turi organinės rūgštys, pvz., skruzdžių, acto, propiono ir sviesto rūgštys, arba karboksirūgštys, pvz., pieno, obuolių ir vyno rūgštys. Kai kurios trumposios grandinės karboksirūgšties organinės rūgštys, tokios kaip sorbo ir fumaro rūgštys, taip pat pasižymi priešgrybeliniu aktyvumu.

Selenas, pasak profesoriaus, yra būtinas mikroelementas, nes gali sustiprinti imuninę ir antioksidacinę sistemas. Neseniai selenas buvo naudojamas in ovo injekcijoms į broilerių kiaušinius, sulaukus 18-os embriono dienos, vėliau paukščiai buvo užkrėsti nekroziniu enteritu. Seleno priedas skatino antikūnų formavimąsi ir pagerino broilerių imunitetą.

Broilerių mikrobiotai ir imuninei sistemai gerą efektą duoda ir probiotikų bei prebiotikų naudojimas. Natūralūs fenoliniai junginiai, teigė R. Gružauskas, jau seniai pripažinti veiksmingais antioksidantais. Antioksidacinės taninų savybės yra plačiai naudojamos maisto pramonėje ir medicinos srityje, siekiant užkirsti kelią oksidacinėms streso sukeliamoms širdies ir kraujagyslių ligoms, vėžiui ar osteoporozei. Taninų poveikis uždegimui slopinti susijęs su jų antioksidaciniu aktyvumu.

KTU Maisto mokslo ir technologijos katedros profesorius Romas Gružauskas apžvelgė galimas broilerių mitybos strategijas, kurios gali padėti sumažinti antibiotikų naudojimą paukštynuose

Gera alternatyva antibiotikams vištienos pramonėje – antimikrobiniai peptidai. Apie tai konferencijoje kalbėjo ir LSMU Veterinarijos akademijos doc. dr. Agila Daukšienė. Antimikrobinius peptidus, kaip nespecifinės gynybos sistemos dalį, gali gaminti daug organizmų, pradedant bakterijomis ir baigiant augalais, vabzdžiais, varliagyviais ir žinduoliais, taip pat juos sintetinant. Apskritai dėl plataus spektro mikrobų aktyvumo prieš įvairius grybus, bakterijas ir apgaubtus virusus antimikrobiniai peptidai turi didelį potencialą kaip pašarų priedai, galintys pakeisti kiaulių ir naminių paukščių pramonėje naudojamus antibiotikus.

LSMU Veterinarijos akademijos doc. dr. Agila Daukšienė pristatė antimikrobinius peptidus, kaip alternatyvą antibiotikams vištienos pramonėje

Lietuvos rodikliai dėl mikrobų atsparumo antibiotikams, teigė prof. E. Bartkienė, nėra išskirtiniai tarp ES šalių. Kaip ir visos Europos, taip ir Lietuvos augintojai nori gauti pajamas iš savo verslo, produkciją užauginti kuo greičiau ir kokybišką. „Tačiau į mėsos saugumą turi būti atsižvelgiama, nes vištienos gamintojai dažniausiai yra dideli, o dideliuose paukštynuose išlaikyti sveikus paukščius yra sudėtinga. Jeigu vienoje erdvėje yra židinys, serga vienas paukštis, užkratas labai greitai pasklis po visą paukštidę. Todėl nuolat diskutuojama, ar paukščių tankis nėra per didelis, ar jiems tinkamos sąlygos ir būtina diegti naujoves“, – teigė profesorė, pridūrusi, kad antibiotikų naudojimas turės mažėti, nes kitaip negalėsime gydyti zoonozių.

Todėl ir ieškomos kitos alternatyvos, kad antimikrobinių medžiagų naudojimas gyvulininkystėje būtų sumažintas. „Žodžiu, reikės ieškoti įvairių kompozicijų, kurių antimikrobinis veikimo mechanizmas yra skirtingas“, – sakė tarptautinio projekto vadovė. Reikia tikėtis, kad peptidai, eteriniai aliejai, įvairios organinės rūgštys ir kt. netolimoje ateityje sugebės pakeisti antimikrobines medžiagas.  

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai