
Notingamas. Biotechnologai rado būdą, kaip paveikti augalų šaknų struktūrą, kad jos augtų stačiau ir pasiektų giliau dirvoje esančias maistines medžiagas. Miežiuose ir kviečiuose aptikto geną EGT1, kuris reguliuoja šaknų augimo kampą.
Šis genas kietina augančių šaknų galus, dėl to jiems sunkiau lenktis žemyn. Sutrikdžius geno veiklą, šaknys auga stačiau.
Nuo šaknų augimo kampo priklauso tai, kaip veiksmingai augalas įsisavins vandenį ir maistines medžiagas, o kartu ir augalo atsparumas sausrai.
„Paviršiuje išsidėsčiusios šaknys geriausiai sugeria fosfatą, kuris kaupiasi viršutiniame dirvos sluoksnyje, o gilesnės šaknys labiau tinka ieškoti vandens ir nitratų“, – aiškina Notingamo universiteto profesorius Rahulʼas Bhosaleʼis (Rahulas Boselis).
Jo teigimu, stačiau augančios šaknys taip pat leidžia kaupti dirvožemio anglį kuo giliau, o EGT1 ir panašūs genas labai padės kuriant ateities maistines kultūras.
Atradimas taip pat padės kuriant naujas priemones, padedančias kaupti dirvožemio anglį ir taip vėsinti klimatą, rašo „Seed Daily“.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Švedai svarsto girdyti karvės Baltijos jūroje
2025-12-12 -
KTU mokslininkai kuria regeneracinius pašarus
2025-12-08 -
ŽŪA kancleris prof. dr. Vigilijus Jukna: turime ne tik atliepti, bet ir patys kurti pokyčius
2025-12-03
Skaitomiausios naujienos
-
Leido parduoti mažus dirbamos valstybinės žemės plotus
2025-12-12 -
Kas turi pirmumo teisę į žemės nuomą?
2025-11-26 -
Daugiamečių pievų rebusas – ar paprastesni reikalavimai išpančios ūkininkų rankas
2025-11-18




(0)