Mokslininkai įžvelgia biologinių preparatų ateities perspektyvas
2018-12-14

Kaunas. Europos Sąjungos šalyse vyrauja nuomonė, kad žemės ūkyje kasmet sunaudojama vis daugiau cheminių augalų apsaugos produktų, kad nepavyksta visiškai išvengti pesticidų likučių užauginamoje produkcijoje. Todėl siekdami užauginti kokybiškesnį ir sveikesnį, labiau vartotojų vertinamą derlių, dalis augintojų pereina į tausojamąsias ar ekologines technologijas.

Rinkoje sukuriama ir vis daugiau siūloma natūralios kilmės biologinių preparatų, skirtų augalų tręšimui ir apsaugai. Tiek juos tiriantys mokslininkai, tiek ir gamintojai įžvelgia dideles biopreparatų, naudojamų žemės ūkyje, perspektyvas. Mokslo institucijose atliekamais tyrimais siekiama išsiaiškinti biologinių preparatų efektyvumą, sukurti daržovių, vaisių ir kitų augalų priežiūros technologijas, kuriose derėtų tiek cheminės, tiek biologinės tręšimo bei augalų apsaugos priemonės.   

Šios temos nagrinėtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės institute (SDI) vykusiame seminare „Natūralios kilmės biologinių preparatų bei augalų apsaugos priemonių panaudojimas šiuolaikinėse žemės ūkio produktų auginimo technologijose“, kuriame gausiai dalyvavo daržovių augintojai ir kitų sričių ūkininkai, agronomai bei kiti žemės ūkio specialistai. Renginį kartu su SDI organizavo Lietuvos daržovių augintojų asociacija bei UAB „Aljara“.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Ar tikrai vaisiai ir daržovės užteršti pesticidų likučiais?

Pastaraisiais metais daug diskutuojama dėl kai kurių cheminių augalų apsaugos produktų kenksmingumo. Todėl dalies pesticidų veikliųjų medžiagų atsisakoma, nebeleidžiama jų naudoti žemės ūkyje. Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Elena Barzdėnienė, pabrėžė, kad Lietuvoje leidžiama naudoti tik mūsų šalyje registruotus augalų apsaugos produktus. O norint registruoti naują pesticidą, reikia praeiti ilgą ir nepigiai kainuojantį kelią.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vyriausioji specialistė Elena Barzdėnienė seminaro dalyviams pristatė ES rinkoje naudojamų pesticidų monitoringo duomenis

Siekiant užtikrinti, kad vartotojus pasiektų tik saugūs produktai, prieš įteisinant vieno ar kito pesticido naudojimą, atliekami augalų lauko tyrimai, naminių gyvulių šėrimo tyrimai, apskaičiuojama rizika vartotojui. Augalų apsaugos produktai registruojami tik tada, jeigu juos naudojant neviršijamos didžiausios leistinos koncentracijos (DLK), įteisintos Europos Parlamento ir Tarybos Pesticidų likučių reglamente.

Svarbu, kad ir žemdirbiai laikytųsi pesticidų naudojimo reikalavimų, juos naudotų tinkamai, saugiai. Todėl vykdomas rinkoje naudojamų pesticidų monitoringas (stebėsena). 2016 m. metinės ataskaitos duomenimis, pagal ES koordinuojamą monitoringą buvo ištirti 12 168 mėginiai, 165 veikliosios medžiagos (157 augaluose ir 22 gyvūnuose), 11 maisto produktų (obuoliai, kopūstai, porai, salotos, persikai, braškės, pomidorai, rugiai, vynas, pienas, kiaulių taukai).

Pasak VAT specialistės, didesnėje pusėje (52,3 proc.) šių mėginių pesticidų likučių nerasta, 46 proc. mėginių likučiai neviršijo DLK, o 1,7 proc. mėginių pesticidų likučiai viršijo DLK. Pagal nacionalinį monitoringą ištirti 72 489 mėginiai, pesticidus ir produktus pasirenkant pagal rizikas. Pusėje mėginių (50,7 proc.) pesticidų likučių nerasta, 45,5 proc. mėginių likučiai neviršijo DLK, o 3,8 proc. mėginių pesticidų likučiai jau viršijo DLK. Dažniausiai per dideli pesticidų likučių kiekiai aptinkami vaisiuose ir uogose (pavyzdžiui, persikuose, braškėse, obuoliuose).

Tokie skaičiai rodo, kad pesticidų likučių, viršijančių leistiną kiekį, žemės ūkio produktuose randama sąlyginai nedaug. Vis dėlto visai jų išvengti nepavyksta. Lietuva pagarsėjo visoje Europoje dėl grikiuose rastų glifosato likučių. Buvo išanalizuotas 6 761 mėginys. Iš jų 19-oje mėginių glifosato likučiai viršijo DLK: 5 mėginiai buvo medus ir kiti bičių produktai iš Vokietijos, 7 mėginiai - grikiai (5 mėginiai iš Lietuvos) ir 1 mėginys - aguonos iš Slovakijos. 

LAMMC SDI seminare gausiai dalyvavo daržovių augintojai ir kitų sričių ūkininkai, agronomai bei žemės ūkio specialistai

Tiria biologinės kilmės preparatus

Netolime ateityje registruotų pesticidų sąrašas gali dar sutrumpėti, nes ES rengiamasi uždrausti dalį grėsmę žmonėms ir aplinkai keliančių veikliųjų medžiagų. Visuomenės lūkesčiai dėl chemijos ribojimo tarsi patenkinami, tačiau žemdirbiai dėl to nesidžiaugia. Įpratusiems tręšimui ir augalų apsaugai naudoti chemikalus ūkiams tenka ieškoti alternatyvų.

Viena tokių būtų biologiniai preparatai. UAB „Aljara“ atstovas Algimantas Belzus tiki, jog natūralios kilmės biologiniai preparatai turi didelę ateitį. Juolab, kad ir ES skatina vadinamąją žiedinę ekonomiką, kai naujiems produktams gaminti panaudojamos atliekos. „Geriausi trąšų gamintojai yra sliekai. Jų veiklos produktas - vermikompostas yra 15 kartų efektyvesnis už mėšlą. Jau prieš tris dešimtis metų mokslininkas sukūrė biologines augalų trąšas - biostimuliatorių, kurio žaliava yra būtent sliekų perdirbtas kompostas“, - sakė A. Belzus.

Pastaraisiais metais biologinių preparatų rinka sparčiai auga, sukuriama ir žemės ūkiui pasiūloma vis daugiau natūralios kilmės trąšų ar augalų apsaugos produktų. Tačiau prieš naudodami ūkiai nori žinoti jų poveikį ir, žinoma, ekonominį efektyvumą. Biologinės trąšos, skirtingai nei chemikalai, augalus veikia kompleksiškai.

Tai lemia įvairialypė biopreparatų sudėtis, įvairios panaudojimo galimybės (purškimui ant lapų, laistymui, sėklų ir sodinukų, šaknų mirkymui). „Tokių medžiagų yra visokių: pradedant „švęstu vandenėliu“ ir baigiant daugybe įvairiausios sudėties preparatų. Galbūt kai kam pasirodys keista, bet atliekant jų tyrimus paaiškėja, jog beveik visi vienaip ar kitaip veikia augalus. Tačiau kelių skirtingų preparatų poveikis nesisumuoja, t.y. jeigu vienas biopreparatas duoda 10 proc. derliaus priedą, tai dviejų skirtingų produktų naudojimas nepadidins derliaus 20-čia procentų“, - sakė SDI Daržininkystės technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius. 

SDI technologijų sektoriaus vedėjas Vytautas Zalatorius, ištyrinėjęs ne vieną biologinės kilmės preparatą, skirtą augalų tręšimui, apsaugai, pastebi, kad dauguma jų turi vienokį ar kitokį teigiamą poveikį

Biologinius preparatus tyrinėjantys SDI, taip pat Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkai pastebi, kad jų poveikis augalams ir dirvožemiui gali pasireikšti labai įvairiai. Natūralūs preparatai nesukelia augalams streso, kaip tą gali padaryti chemikalai. Biologiniai preparatai ne tik tiesiogiai aprūpina augalus dalimi maistinių elementų, bet ir gali sustiprinti augalų imuninę sistemą. Dėl to augalai tampa atsparesni įvairiems neigiamiems aplinkos poveikiams.

Apdorojus sėklas ar sodinukus, padidėja dygimo energija, geriau auga ir vystosi šaknys, jos savo ruožtu geriau įsisavina maisto medžiagas iš dirvožemio, dėl to geriau auga ir antžeminė augalo dalis. Natūralių preparatų poveikyje taip pat didėja biologinis dirvožemio aktyvumas, gerėja dirvos struktūra ir t.t. Biostimuliatorių poveikis augalams grindžiamas ne cheminiu, bet išskirtinai biologiniu natūralių komponentų poveikiu augalo ląstelei.

Sintetinių trąšų ir cheminių augalų apsaugos priemonių naudojimą žemės ūkyje skatina mažinti ir vis atnaujinami agrarinės aplinkosaugos reikalavimai. Todėl manoma, kad netolimoje ateityje biologinių preparatų naudojimas žemės ūkyje tik augs. Biologiniai preparatai pasitarnauja, kai reikia užtikrinti saugią žemės ūkio produkciją, tvarų dirvožemį ir stabilią ekonominę būklę, ypač tai aktualu besikeičiančio klimato sąlygomis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai