Kaunas. Šiemet kovo viduryje surinkus dirvožemio ėminius ir atlikus analizes nustatyta, kad mineralinio azoto rasta nedaug. Vis labiau ryškėjant klimato pokyčiams, šios tendencijos būdingos jau kelerius metus iš eilės.

LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos darbuotojai šiemet iki kovo 16 dienos šalies žemės ūkio naudmenose daugiau kaip iš 200 aikštelių surinko dirvožemio ėminius mineralinio azoto ir mineralinės sieros tyrimams.

„Gauti tyrimų rezultatai atspindi žiemos sąlygas: nebuvo pašalo, daug kritulių, todėl pavasarį dirvožemyje mineralinio azoto rasta nedaug. Vis labiau ryškėjant klimato pokyčiams, šios tendencijos būdingos jau kelerius metus iš eilės“, – sako LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. Gediminas Staugaitis.

Šį pavasarį žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 30,7 kg/ha, o praėjusių metų rudenį lapkričio pradžioje – 46,9 kg/ha. Tai labai maži kiekiai. Tiek mažai mineralinio azoto pavasarį nustatyta pirmą kartą nuo 2005 m. Palyginimui, 2012–2017 m. laikotarpiu pavasariais mineralinio azoto kiekio vidurkiai buvo 56,8; 58,5; 47,0; 45,9; 42,5 kg/ha.

„Šiemet mažai mineralinio azoto nustatyta visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 26,2, Vakarų – 31,3, Vidurio – 36,3 kg/ha“, – sako LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos direktorius prof. Gediminas Staugaitis

Kai mineralinio azoto dirvožemyje yra nedaug, gauti maži skirtumai ir vertinant jo kiekį po augintų augalų. Po praėjusiais metais augintų rapsų, žiemkenčių ir šiuo metu auginamų minėtų augalų mineralinio azoto kiekio vidurkiai svyravo 30–33 kg/ha ribose. Daugiau jo rasta tik po kaupiamųjų, rapsų, kukurūzų – 43,5 kg/ha, o mažiausiai – daugiamečių žolių plotuose – 23,3 kg/ha.

Pagal gylius mineralinis azotas vidutiniškai pasiskirstė štai taip: 0–30 cm – 20,1, 30–60 cm – 10,6, 60–90 cm – 14,0 kg/ha. Intensyvios gamybos ūkiuose 0–60 cm sluoksnyje nustatyti didžiausi mineralinio azoto kiekiai siekė 70–90 kg/ha, kai ankstesniais metais – 90–130 kg/ha. Nitratinis azotas bendrame mineralinio azoto kiekyje šiemet vidutiniškai sudarė 74 procentus.

Azoto normos turėtų būti didesnės

Visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug, todėl skubus bei neatidėliotinas tręšimas azotu gerai peržiemojusiems žiemkenčiams ir žieminiams rapsams yra būtinas. Azoto trąšų normos, lyginant su įprastinėmis vidutinėmis, šį pavasarį turėtų būti didesnės.

Tikslinga intensyvios gamybos ūkiuose ir kur žemės našumo balas yra didesnis negu 40 azoto trąšų normą veikliąja medžiaga didinti 30–45 kg/ha; mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – 20–30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Azoto trąšų normas vertėtų padidinti ir daržo augalams, daugiametėms žolėms.

Svarbu ir siera

Šiemet po žiemos žiemkenčiai ir žieminiai rapsai yra daug vešlesni nei įprasta tokiam laikui, todėl greitai pasisavins azotą iš trąšų. Tačiau azoto pasisavinimui ženklios įtakos turi siera. Šį pavasarį buvo atlikti ir mineralinės sieros tyrimai. Jie parodė, kad šio elemento 0–60 cm sluoksnyje praktiškai visur yra vidutiniai kiekiai: Rytų Lietuvoje – 22,7, Vakarų – 24,3, Vidurio – 31,9 kg/ha, o šalies vidurkis – 27,3 kg/ha.

Pagal gylį mineralinė siera dirvožemyje pasiskirsčiusi taip: 0–30 cm – 12,6, 30–60 cm – 14,7, 60–90 cm – 18,7 kg/ha. „Kaip matyti, gilesniuose dirvožemio sluoksniuose mineralinės sieros nustatyta daugiau. Tai reiškia, kad žieminiams rapsams ir žiemkenčiams pirmasis pavasarinis tręšimas azotu yra svarbesnis, o sierą galima atiduoti su kitu tręšimu, naudojant amonio sulfatą“, – sako G. Staugaitis.

Rekomenduojamos sieros (S) trąšų normos rapsams yra 20–40 kg/ha, javams – 10–20 kg/ha. Jei nėra galimybės sieros trąšų įterpti su pagrindiniu ar papildomu tręšimu, tuomet augalus galima nupurkšti sieros trąšomis per lapus.

LAMMC ir MŪ inf.