Basf 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 24 m1
Mokslas
Mikrožalumynai - nauja mada

Kauno r., balandžio 24 d. Šiltnamiuose užaugintų mikrožalumynų poreikis pastaraisiais metais auga visoje Europoje. Mikrožalumynai vis labiau plinta ir Lietuvoje. Tai labai jauni augaliukai, maistui vartojami tokiu augimo tarpsniu, kai turi daugiausia biologiškai aktyvių medžiagų.

Kaip paaiškina Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkė Julė Jankauskienė, mikrožalumynai - tai jauni augalai, turintys vieną ar du tikruosius lapelius.

„Tokiu augimo tarpsniu augalai turi daug naudingų medžiagų - mineralų, vitaminų, biologiškai aktyvių junginių. Auginami iš specialiai tam sukurtų daržovių sėklų, tačiau gali būti auginami ir sėjant paprastų daržovių, prieskoninių augalų sėklas", - sako J. Jankauskienė.

Bioversija 2024 04 26 m7

Šios daržovės vertinamos ir gurmanų, ir sveikos gyvensenos šalininkų. Mikrožalumynai, būdami turtingi karotinoidais ir vitaminu C, saugo organizmą nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio.

Mikrožalumynų privalumai: greitai auga, yra puikus vitaminų ir mineralų šaltinis, galima auginti ištisus metus, vartojami švieži - nereikia gaminti, be to, tai skanus ir pikantiškas maistas.

Mikrožalumynai turtingi įvairių naudingų medžiagų: vitaminų, fermentų, mineralinių medžiagų, chlorofilų, antioksidantų, biologiškai aktyvių medžiagų. Nustatyta, kad mikrožalumynai turi daugiau biologiškai aktyvių medžiagų negu sėklos ar subrendęs augalas. Tai natūralus ir ekologiškai saugus maistas. Sunku rasti analogišką produktą, kuris būtų naudojamas maistui didžiausio biologinio aktyvumo metu.

Maistui vartojama antžeminė augalų dalis. Jų augimo trukmė 7-21 diena. Kai augalų aukštis siekia 3-8 cm (priklausomai nuo daržovės rūšies), jie kerpami žirklėmis truputį aukščiau substrato, kuriame auginami. Mikrožalumynai gali būti naudojami kaip salotos, maišomi su kitomis daržovėmis, dedami ant sumuštinių, į sriubas, troškinius. Jaunais lapeliais puošiami valgiai. Be to, kiekviena mikrožalumynų rūšis pasižymi originaliu skoniu ir išvaizda. Pvz., brokoliai yra aštriai kartaus skonio. Burnočių lapeliai raudonos spalvos, švelnaus skonio. Kiti primena krieną ar garstyčias.

Mikrožalumynus įdėjus į polietileno plėvelės maišelius, galima laikyti šaldytuve kelias dienas. Tačiau geriausia juos vartoti šviežius.

Užsiauginti mikrožalumynų nesunku. Reikia šviesos, šilumos ir puraus bei derlingo substrato. Jie gali būti auginami specialiose arba paprastose daigyklose ar dėžutėse.

Kaip mikrožalumynus tinkamų auginti augalų sąrašas ilgas. Tai agurklės, balandos (kalnų špinatai), burnočiai, gražgarstės, įvairūs bazilikai (žalios, raudonos spalvos), burokėliai, brokoliai, įvairūs kopūstai (pvz., lapiniai), salierai, mangoldai, pipirnės, kaliaropės, ridikėliai, žirniai, vakarutės, petražolės, špinatai, portulakos, saulėgrąžos, įvairios garstyčios (japoniškosios garstyčios, špinatinės garstyčios), linų sėmenys.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kokio senumo traktorių turite ūkyje?
    Visos apklausos