Singapūras. Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama Singapūro MIT tyrimų ir technologijų aljanso (SMART) tyrėjų, sukūrė pirmąją pasaulyje technologiją, kuri įveda pasirinktą medžiagos kiekį į augalo vidų naudojant mikroadatas. 

Mokslininkai užsimojo sukurti sistemas, kurios efektyviai paskirstytų mikroelementus, pesticidus, antibiotikus, užtikrintų didelį pasėlių derlingumą, aukštą produktų kokybę, sumažintų išteklių švaistymą.

Dabartinės, standartinės technikos, tokios kaip purškimas ant lapų, yra neveiksmingos dėl netinkamo naudojimo, greito nutekėjimo po lietaus ir medžiagų skilimo ore. Praktika turi šalutinį poveikį aplinkai – teršia dirvožemį ir vandenį, skatina biologinės įvairovės ir ekosistemų nykimą, lemia visuomenės sveikatos problemas.

SMART mokslininkai išrado šilko pagrindu pagamintų mikroadatų techniką, kuri nukreipia norimą naudingos medžiagos kiekį tiesiai į gilesnius augalo audinius.

Pirmuoju bandymo objektu tapo baltažiedis vairenis (Arabidopsis thaliana), o tiriamąja medžiaga – giberelio rūgštis, augimo reguliatorius. Naudodami genų ekspresijos analizę, mokslininkai galėjo atidžiai stebėti proceso efektyvumą, augalų reakcijas ir liekamuosius reiškinius.

Tyrimas patvirtino, kad mikroadatos tinka įvairioms augalų rūšims, įskaitant pomidoru, salotas, špinatus, javus, kukurūzus, sojas, ryžius. Rezultatai paskelbti mokslo leidinyje „Advanced Materials“.

Mikroadatų technologija – ekologiška, minimaliai invazinė, nesukelia augalams ilgalaikės žalos. Ji sumažina išteklių švaistymo ir aplinkos taršos riziką. Tyrimas atvėrė mikroadatų panaudojimo biologijoje ir žemės ūkyje galimybes, pavyzdžiui, kontroliuoti fiziologiją, tirti medžiagų apykaitą, efektyviai tiekti norimas medžiagas. Tiksliniame žemės ūkyje metodas pagerintų pasėlių kokybę ir ligų kontrolę.