Maisto gamybos sistema kelia grėsmę
2019-07-10

Oksfordas. Mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu nesiimsime veiksmų, dėl gyventojų skaičiaus augimo iki 2050 m. maisto gamybos sistemos poveikis aplinkai gali padidėti 50–90 procentų.

Pasaulinė maisto gamybos sistema šiuo metu turi atsakyti į daug klausimų. Viena, tai ji yra pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga, nuo miškų naikinimo iki karvių išskiriamo didelio kiekio metano. Veikiamas maisto gamybos, biologinės įvairovės kraštovaizdis virsta laukais, kuriuose veši vienos dviejų rūšių augalai ir gyvena vienos rūšies gyvūnai. Dėl maisto gamybos eikvojami vertingi gėlo vandens ištekliai ir net teršiama ekosistema, kai trąšos ir mėšlas išplaunami į upelius ir upes.

Planeta patiria tiek daug panašaus streso. Norint išlaikyti aplinkosaugos ribas, reikės pasauliniu mastu pereiti prie sveikos ir daugiau augalinės kilmės mitybos, perpus sumažinti maisto švaistymą ir atliekų kiekį, gerinti ūkininkavimo praktiką ir technologijas, teigiama „World Economic Forum“ svetainėje, kuri remiasi naujausiu mokslininkų komandos tyrimu, paskelbtu žurnale „Nature“.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Aplinkos ribų perėjimas

Pasaulinė maisto sistema iš esmės pakeitė mūsų planetą ir priklauso nuo išteklių bazės. Maisto gamyba yra atsakinga už maždaug ketvirtadalį visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, todėl yra pagrindinė klimato kaitos varomoji jėga. Žemės ūkis užima daugiau nei trečdalį žemės paviršiaus ir sumažino miškų plotą bei išnaikino biologinę įvairovę. Ūkininkavimas išnaudoja daugiau kaip du trečdalius visų gėlo vandens išteklių, o per didelis trąšų naudojimas kai kuriuose regionuose sukėlė „negyvas zonas“ vandenynuose, rašoma pranešime.

Mokslininkai apskaičiavo, kad jeigu nesiimsime veiksmų, dėl gyventojų skaičiaus augimo iki 2050 m. maisto gamybos sistemos poveikis aplinkai gali padidėti 50–90 procentų. Peržengus aplinkosaugos ribas, padidėtų esminių ekosistemų destabilizavimo rizika.

Be to, tai gali sukelti pavojingą klimato kaitos lygį ir ryškesnių ekstremalių oro sąlygų atsiradimą; paveikti miškų ekosistemų ir biologinės įvairovės reguliavimo funkciją; sukelti vandens srautų, turinčių įtakos pasauliniam hidrologiniam ciklui, sutrikimus; užteršti vandens telkinius taip, kad vandenynuose sukeltų daugiau deguonies stygiaus zonas.

Ką galime padaryti

Laimei, tokios situacijos galima išvengti. „Mes sujungėme išsamius aplinkotyros vertinimus (t. y. įvairių sričių duomenis) su pasaulinės maisto sistemos modeliu, kuris apima maisto gamybą ir vartojimą visame pasaulyje. Naudodamiesi šiuo modeliu išnagrinėjome keletą variantų, galinčių išlaikyti maisto gamybos sistemą nekenkiančią gamtai“, – teigia tyrimo išvadose mokslininkai. Jie pateikė rekomendacijas.

Mokslininkų grupės išvadose teigiama, kad klimato kaita nebus pakankamai sušvelninta, jei žmonės ir toliau valgys tiek daug mėsos. Sveikos ir labiau augalinės mitybos visame pasaulyje įsitvirtinimas galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį daugiau nei per pusę. Tai turėtų teigiamą poveikį aplinkai. Pavyzdžiui, mažesnis trąšų naudojimas ir pasėlių bei gėlo vandens poreikis poveikį aplinkai sumažintų dešimtadaliu ar net ketvirtadaliu.

Be to, būtina pagerinti žemės ūkio valdymo praktiką ir technologijas. Didinant žemės ūkio derlingumą esamais pasėliais, derinant trąšų naudojimą ir perdirbimą bei optimizuojant vandens suvartojimą, kartu su kitomis priemonėmis, šis poveikis galėtų sumažėti maždaug perpus.

Galiausiai, per pusę visame pasaulyje sumažinus maisto švaistymą ir atliekas, maisto produktų gamybos poveikis aplinkai sumažėtų šeštadaliu.

Kvietimas veikti

Daugelis siūlomų sprendimų jau įgyvendinami kai kuriose pasaulio šalyse, tačiau dar reikia stipraus visuotinio koordinavimo ir greito sprendimų priėmimo, kad priemonių poveikis aplinkai duotų apčiuopiamus rezultatus.

Labai svarbus ir ūkininkavimo technologijų modernizavimas. Tam reikėtų daug daugiau investicijų į mokslinius tyrimus ir viešąją infrastruktūrą. Be to, ūkininkai turėtų sulaukti tvaraus ūkininkavimo schemų iš specialistų. Tai padėtų jiems neprarasti finansinės naudos, o, pavyzdžiui, trąšų naudojimas ir vandens kokybės išlaikymas turėtų būti daug griežčiau reguliuojami valdžios įrankiais.

„Kovojant su maisto švaistymu ir atliekomis, reikės imtis priemonių visoje maisto grandinėje, pradedant saugojimu ir transportavimu, tada per maisto pakuotes ir ženklinimą, taip pat teisės aktų ir verslo elgesio pokyčiais, skatinančiais nulinių atliekų tiekimo grandines“, – pabrėžiama tyrime.

Kalbant apie mitybą, visapusis politikos ir verslo požiūris yra būtinas norint padaryti rimtus pokyčius. Svarbūs aspektai yra mokyklų ir darbuotojų švietimo programos, ekonominės paskatos ir ženklinimas, taip pat nacionalinių mitybos gairių suderinimas su dabartiniais moksliniais sveikos mitybos ir mūsų mitybos poveikio aplinkai įrodymais, rašoma tyrime.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai