Akademija, Kėdainių r. Šį pavasarį nutrūkus Agrocheminių tyrimų laboratorijos vykdytai mineralinio azoto dirvožemyje stebėsenai, daugiau žemdirbių individualiai kreipėsi į laboratorijas, norėdami sužinoti maisto medžiagų kiekius savo laukuose.

Šią tendenciją pastebėjo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) laboratorija – tyrimų kiekis pastebimai išaugo. „Per metus paprastai būna du tyrimų pikai – anksti pavasarį ir rudenį. Tada susidaro eilės, nusitęsia ir tyrimų atlikimo laikas“, – sako LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.

Kovo-balandžio mėnesiais aktyviai daromi dirvožemio agrocheminiai tyrimai. Dar anksčiau, nuo sausio mėnesio, sukrunta šiltnamių savininkai – veža tirti šiltnamio grunto ėminius, o nuo vasario mėnesio vis dažniau užsakinėjami ir šiltnamių laistymui naudojamo vandens tyrimai.

Pavasarį prasideda mėšlo, srutų bei dumblo tyrimai – nustatomas azoto, fosforo ir kalio kiekis, pH, sausųjų medžiagų kiekis. Mėšle ir srutose dar galima nustatyti amonio azoto kiekį ir peleningumą (arba organinių medžiagų kiekį). Ypač šiais tyrimais linkę naudotis mėšlą laukams tręšti perkantys žemdirbiai, kuriems svarbu žinoti, ar įsigyja tikrai naudingą ir maisto medžiagų turtingą produktą.

LŽŪKT laboratorija veikia jau dvejus metus

„Nuo pernai pradėjome bendradarbiauti su bendrove „Scandagra“ – atliekame purškimui naudojamo vandens tyrimus jų klientams. Ruošiant purškiamąjį tirpalą vandens kokybė itin svarbu – nuo to priklauso ir purškimo efektyvumas, ir sklandus purkštuvo darbas“, – paslaugos svarbą paaiškina L. Šmakovienė.

Kol kas dar nėra labai populiaru daryti augalų analizę, tačiau tikimasi, kad ateityje ši paslauga bus dažniau pageidaujama. Augaluose galima nustatyti azoto, fosforo ir kalio kiekius, ir taip koreguoti papildomo tręšimo normas.

Pagal sutartis vykdant aplinkos apsaugos monitoringą, laboratorija dirba su savivaldybėmis reguliariai tirdama gamtinių paviršinių ir požeminių vandenų kokybę.

Dirvožemio ėminiai gali būti paimami rankiniu arba automatizuotu būdu. Rankiniu būdu ėminius ima kvalifikuoti konsultantai, teikiantys nešališkas rekomendacijas tręšimo klausimais. Automatizuotas dirvožemio ėminio paėmimas rekomenduojamas ūkiams, norintiems pasirengti tręšimo planą kintama trąšų norma, užsiimantiems tiksliąja žemdirbyste. Naudojama moderni ėminių paėmimo technika – keturračiai su GPS.

„Žinoma, ėminius gali paimti ir pats žemdirbys, prieš tai gavęs tikslias instrukcijas, kaip tai padaryti. Bet paprastai nukreipiame interesantą į artimiausią rajono biuro augalininkystės konsultantą. Mūsų laboratorijoje atliekamų tyrimų įkainiai viešai skelbiami LŽŪKT tinklalapyje, kaina tikrai prieinama visiems žemdirbiams“, – sako L. Šmakovienė.

Ištyrus dirvožemio ėminius, automatizuotai pateikiami laukų turtingumo maisto medžiagomis žemėlapiai. Pageidaujantiems parengiamas tręšimo planas kintama trąšų norma, pritaikytas konkretaus ūkio technikai.

Taigi, jei norite sužinoti savo dirvų agrocheminę sudėtį, drąsiai kreipkitės į LŽŪKT laboratoriją Akademijoje (Kėdainių r.) arba į savo rajono biuro augalininkystės konsultantus. Dirvožemio agrocheminių tyrimų protokolas atiduodamas popierinėje ir skaitmeninėje formoje, o šiuos duomenis išanalizuoti ir rekomendacijas dėl dirvožemio būklės gerinimo bei tolesnės pasėlių priežiūros pateikti gali augalininkystės konsultantai.

LŽŪKT laboratorija veikia jau dvejus metus – oficialus leidimas dirbti gautas 2019 m. balandžio 30 dieną. Nuolat plečiasi ir klientų ratas, ir teikiamų paslaugų spektras, vis labiau išnaudojamos turimos laboratorinės įrangos galimybės.

„Neseniai įsigyta dar viena nauja moderni įranga, kuri labai paspartintų dirvožemio tyrimų atlikimą – atsakymai būtų gaunami per dieną ar dvi. Dabar vyksta techniniai derinimai, tikimės, kad netrukus galėsime pasiūlyti klientams šias naujas paslaugas“, – ateities planais pasidalija LŽŪKT laboratorijos vedėja Lina Šmakovienė.

MŪ inf.