Kaunas. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kartu su partneriais kuria naujus regeneracinius gyvūnų pašarus, kurie leistų daug baltymų turinčiais pašarais paversti nepakankamai naudojamus vietinius augalus bei žemės ūkio maisto šalutinius produktus.

Pasak KTU Dirbtinio intelekto kompetencijų centro vyresniojo mokslo darbuotojo prof. habil. dr. Romo Gružausko, gyvūnų regeneracinių pašarų sąvoka vis dažniau vartojama tvarios žemės ūkio ir gyvulininkystės kontekste. Anot jo, tokie pašarai ne tik maitina gyvūnus, bet ir prisideda prie ekosistemų atkūrimo, dirvožemio kokybės gerinimo bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo.

Kombinuotųjų pašarų sektorius tampa strategine grandimi užtikrinant maisto saugą ir efektyvią gyvulininkystę. Todėl svarbu modernizuoti pašarų gamybos grandinę, kad ji atitiktų tiek augančius poreikius, tiek tarptautinius klimato kaitos mažinimo įsipareigojimus.

„Visgi pašarų pramonę veikia tokie veiksniai kaip geopolitinė įtampa, augančios žaliavų kainos, kintantys Europos Sąjungos (ES) reikalavimai – ypač dėl emisijų, antibiotikų naudojimo ir tvarumo, taip pat aplinkosauginiai bei socialiniai aspektai“, – teigia KTU profesorė, Dirbtinio intelekto kompetencijų centro „SustAInLivWork“ vadovė prof. Agnė Paulauskaitė-Tarasevičienė, vadovaujantis ir NUTRIFEEDS projektui, kurio metu bus kuriami minėti regeneraciniai pašarai.

ES vidaus gamybos augalinių baltymų, skirtų gyvūnų pašarams, nepakanka, nes jie sudaro vos 27 proc. visų ES sunaudojamų pašarinių baltymų. Dėl to, anot prof. A. Paulauskaitės-Tarasevičienės, baltymų trūkumas ES šiuo metu užpildomas importuojant sojų produktus iš užsienio.

Didins pašarų maistinę vertę

Tarptautinė mokslininkų komanda iš 16 institucijų kaip vieną iš pagrindinių tikslų išsikėlė sukurti alternatyvius pašarų šaltinius, kurie turėtų didesnę maistinę vertę.

Inovatyvūs produktai bus testuojami tiek laboratorijose, tiek eksperimentinėmis ūkio sąlygomis. Siekiant optimizuoti pašarus ir įvertinti pašarų poveikį gyvūnams, KTU mokslininkai bus atsakingi už modernių dirbtiniu intelektu grįstų sprendimų sukūrimą ir integravimą, kurie bekontakčiu būdu leis stebėti įvairius su gyvūno sveikata ir savijauta susijusius parametrus.

„Tai labai įdomus tarpdisciplininis projektas, kuriame bus integruotas holistinis požiūris. Vertinsime galimų alternatyvių baltyminių pašarų ingredientų poveikį tvarumui, atsižvelgiant į aplinkosauginius, ekonominius ir socialinius aspektus bei užtikrinant DI inovacijų efektyvią integraciją gyvulininkystės sektoriaus modernizavimui“, – teigia A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Mokslininkai sieks aukštos kokybės pašarinėmis žaliavomis paversti maisto gamybos šalutinius produktus, pažeistus ar pasibaigusio galiojimo maisto produktus iš mažmeninės prekybos rinkų, taip pat pasėlių likučius.

Norint užtikrinti nuolatinį pašarų tiekimą ir panaikinti sezoninius skirtumus, mokslininkai taip pat kurs energiją taupančius konservavimo metodus. Vienas jų – saulės energijos panaudojimas pašarinių žaliavų džiovinimui. Konservavimas leis pailginti pašarų galiojimo laiką, sumažinti pašarų gamybos atliekas.

Ūkininkai taip pat galės laikyti pašarų perteklių ir jį panaudoti vėliau. Tai atvers naujas verslo galimybes parduodant konservuotus pašarus – suteiks ūkininkams papildomą pajamų srautą.

Gyvūnų priežiūrai – DI

Projekte bus nagrinėjama ir tai, kaip pašarinės žaliavos veikia gyvūnų sveikatą, imuninį atsaką, mikrobiotą ir elgesį. „Bendradarbiaujant su ūkiais, bus tobulinami eksperimentiniai pašarai, gauti po vabzdžių perdirbimo, jų miltų fermentacijos“, – sako prof. habil. dr. R. Gružauskas.

Be to, ūkiuose mokslininkai kurs ir diegs itin tikslius ir patikimus jutiklius, kurie suteiks vertingos informacijos apie gyvūnų fiziologiją ir jų elgesį. Numatoma vystyti daiktų interneto sprendimais grįstą duomenų valdymo platformą, skirtą surinkti bei apdoroti didelius gyvūnų fiziologijos (širdies ritmo, temperatūros ir kt.), elgesio (judėjimo, maitinimosi modelių) ir aplinkos veiksnių (pvz., temperatūros, drėgmės) duomenų rinkinius.

„Šie duomenys bus panaudoti DI modelių apmokymui – tai leis realiu laiku stebėti gyvūnų būklės pokyčius, aptikti anomalijas ir užtikrinti, kad būtų greitai sprendžiami su jų mityba ir sveikata susiję klausimai“, – teigia prof. A. Paulauskaitė-Tarasevičienė.

Tikimasi, kad projekto metu sukurta išmani stebėsenos ir analizės platforma taps pagrindu naujos kartos sprendimams, leidžiantiems ne tik optimizuoti pašarų sudėtį bei šėrimo procesus, bet ir gerinti gyvūnų gerovę, mažinti išteklių sąnaudas bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.