Vašingtonas. Naujausi amerikiečių tyrimai rodo, jog, norint gauti 1 litrą pieno, iš karvės organizmo į aplinką išsiskiria mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, reikia mažiau žemės ir vandens, nei praėjusio amžiaus 7–ajame dešimtmetyje.

Mokslininkai įvertino JAV Kalifornijos valstijoje laikomų karvių poveikį aplinkai per gyvenimą (nuo veršelio atvedimo iki suaugusio gyvulio išbrokavimo iš ūkio), atsižvelgiant į pašarų poreikį, melžimo technikos, transporto naudojimą. „Palyginome duomenis, gautus 1964–2014 m., ir pastebėjome, jog šiuolaikinės karvės išskiria 50 proc. mažiau metano, nors pagerėjo produkcijos kiekybė ir kokybė“, – teigė tyrimo autorius prof. Ermijasas Keibrybas (Ermias Kebreab) iš JAV Kalifornijos universiteto Devise.

Nustatyta, jog aplinkos rodiklius labiausiai lėmė ne tvartinio laikymo ir mėšlo tvarkymo technologijų pokyčiai, o enterinio metano, susidarančio karvių organizme virškinimo procesų metu, emisijos sumažėjimas, skelbiama mokslo žurnale „Journal of Dairy Science“. Pasak mokslininkų, tai, jog karvės išskiria mažiau metano, susiję su geresne genetika, veisimu bei šėrimu.

Dėl efektyvesnio vandens naudojimo pašarų pasėliuose, šių išteklių poreikis pieno gavybai per 50 metų sumažėjo 88 proc. Vandens sunaudojimas tvartuose ir melžimo metu taip pat sumažėjo 55 proc.

Palyginti su 1964 m., šiandien 1 litrui pieno pagaminti reikia mažiau žemės ploto. Teigiamus pokyčius labiausiai lėmė patobulinta pasėlių genetika ir gamybos praktika, kurios padidino grūdinių ir kitų pašarinių augalų, reikalingų šienui, silosui gaminti, derlių iš to paties žemės ploto.

Bėgant metams karvės tapo ne tik palankesnės aplinkai, bet ir padidino produktyvumą. Šiais laikais iš vienos karvės gaunama daugiau pieno, nei prieš 50 m., pavyzdžiui, XX a. 7–ajame dešimtmetyje vidutinis metinis produktyvumas buvo apie 4,8 tūkst. kg, šiandien – daugiau kaip 10 tūkst. kg pieno. Deja, tiriamuoju laikotarpiu Kalifornijoje bendras karvių išskiriamo metano kiekis padidėjo, nes nuolat auga gyvulių skaičius, reikalingas gausiai žmonių populiacijai išmaitinti.

„Yra daug diskusijų apie tai, kokį pėdsaką planetoje palieka karvės, tačiau niekas nekalba, kaip pasikeitė pieno gamybos pramonė. Pieno ūkiai deda daug pastangų, jog sumažintų poveikį aplinkai“, – sakė prof. E. Keibrybas.

MŪ inf.