Vašingtonas. Karvės lengviau pripranta prie naujų šėrimo ir melžimo technologijų, jei laikomos ne po vieną, o grupėmis. Tyrimai atskleidė, kad veršeliai taip pat geriau mokosi būryje, o individualiai laikomi jaunikliai sunkiau prisitaiko prie aplinkybių, rašo „Science Daily".

Britų Kolumbijoje (JAV) atliktas tyrimas patvirtino, kad galvijai yra bandos gyvūnai, kurie geriausiai jaučiasi laikomi ne individualiuose garduose, o grupėmis. Stebėdami vienas kito elgesį, gyvuliai „drąsiau ir lengviau" įsisąmonina sudėtingą šėrimo ir melžimo tvarką. Po vieną laikomi jaunikliai susiduria su mokymosi sunkumais.

Mokslininkai atliko eksperimentus su holšteinų veislės veršeliais. Buvo stebima gyvūnų reakcija, į gardą įdėjus raudonos spalvos plastikinę dėžę. Naujas daiktas sulaukė susidomėjimo tiek individualiuose, tiek grupiniuose gardeliuose. Po kurio laiko grupėmis laikomi veršeliai ėmė ignoruoti įdedamą dėžę, tuo tarpu, po vieną laikomi jaunikliai kas kartą reaguodavo, lyg daiktą matytų pirmą kartą.

„Stebėdami veršelius, atradome keistą būdą, kaip šie gyvūnai apdoroja informaciją. Kol jaunikliai šeriami pienu ar jo pakaitu, siūlome laikyti gyvūnus grupėmis, kuriose užsimezga socialiniai ryšiai", - gerovės klausimus akcentuoja prof. Danielis Veris (Daniel Weary).

Augant karvės susiduria su sudėtingesniais technologiniais iššūkiais - melžimo robotais, automatizuotomis šėrimo sistemomis. Lėta adaptacija apsunkina gyvulių gerovę, be to, kelia ūkininkų nepasitenkinimą. Mokslininkas teigia, kad gyvuliams nelengva pereiti nuo individualaus prie grupinio laikymo.

„Veršeliai auginami individualiuose gardeliuose, siekiant sumažinti ligų plitimą. Mažos gyvulių grupelės didelės rizikos nekeltų, ypač jei jaunikliai būtų laikomi po du ar tris", - įsitikinęs Britų Kolumbijos universiteto mokslininkas.

MŪ inf.