Viena. Robotai palengvina darbą ūkyje, tačiau gyvuliams padidėja streso lygis. Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad karvės labiausiai atsipalaiduoja, kai žmonės bendrauja su jomis gyvai.

Galvijų gerovei didelę įtaką daro jų aplinkos suvokimas ir vertinimas. Žmonės sudaro didelę tos aplinkos dalį, tačiau pastaraisiais metais karvių laikymas tapo vis labiau automatizuotas – karvidėse įrenginiai dalina pašarus, valo takus, melžia... Kuo rečiau darbuotojai turi kontaktą su gyvuliais, tuo didesnis streso lygis, susidūrus su žmonėmis. Vienos veterinarinės medicinos universiteto (Austrija) mokslininkai atskleidė, jog galvijams reikia bendravimo akis į akį, rašoma leidinyje „Frontiers in Psychology“.

„Moksliniame kontekste švelniai kalbančio žmogaus balso įrašas galėtų būti naudojamas gyvūnams atpalaiduoti, nes natūraliai sunku pakartoti tas pačias frazes vienodu tonu, tačiau mūsų tyrimai rodo, kad galvijams labiau patinka gyvas balsas, nes standartizuotas įrašas skamba dirbtinai“, – teigė tyrimo autorė Anika Lange (Annika Lange) iš Vienos veterinarinės medicinos universiteto Gyvūnų gerovės mokslo instituto.

Mokslininkų komanda dirbo su 28 galvijų banda, lygindama gyvūnų glostymo naudą skambant eksperimento dalyvio balso įrašui ir kalbant gyvai. Įvertinus širdies ritmą pastebėta, kad labiausiai karves ramina glostymas ir tiesioginis pokalbis.

„Atsipalaidavę ir besimėgaujantys sąveika galvijai dažnai ištiesia kaklą, kaip tai daro grumingo metu. Nuotaiką rodo ir ausų padėtis. Kuo labiau jos nuleistos, tuo labiau atsipalaidavusi karvė“, – paaiškino A. Lange.

„Mūsų eksperimentas leidžia daryti išvadas, kad glostymas kartu su švelniu kalbėjimu gali sukelti teigiamas afektines būsenas galvijams tiek kalbant gyvai, tiek leidžiant balso įrašą. Tačiau širdies darbo rodiklių pokyčiai rodo teigiamą patirtį ir ilgalaikį atsipalaidavimo efektą, kai žmogus kalba su karve betarpiškai“, – rašo tyrimo autoriai.

MŪ inf.