Londonas. Siekiai uždrausti visą žaliąją augmeniją naikinančią herbicidų veikliąją medžiagą glifosatą vis dar kelia daug ginčų. Tarptautinė mokslininkų komanda ištyrė, kokį poveikį tai turėtų ūkiams.

Ekonominis glifosato draudimo poveikis žemės ūkiui iki šiol beveik nebuvo nagrinėtas. Mokslininkai Robert`as Finger`is (ETH Ciurichas, Šveicarija), Niklas`as Möhring`as (Vageningeno universitetas, Nyderlandai) ir Per`as Kudsk`as (Orhuso universitetas, Danija) išsikėlė užduotį išsiaiškinti, kiek ūkininkams gali kainuoti glifosato uždraudimas.

Mokslininkai nagrinėjo duomenis iš skirtingų šalių, skirtingų pasėlių, sėjomainų ir auginimo sistemų. Buvo atsižvelgta ir į vienmečius lauko, ir į daugiamečius augalus, tokius: kaip vynuogynai ir sodai.

Dėl minėtų priežasčių rezultatai labai skiriasi ir sunku juos apibendrinti. Literatūros apžvalgoje pateikiama 19 tyrimų apie glifosatą, kurie buvo paskelbti iki 2022 m. ir apima šias šalis: Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Prancūziją, Jungtinę Karalystę, Ispaniją, Italiją, Švediją ir Daniją.

Išlaidos padidėtų, pelnas sumažėtų

Mokslininkų teigimu, uždraudus glifosatą, pasėlių pelnas dažniausiai nesiektų 100 Eur/ha per metus. Daugiamečių augalų, pavyzdžiui, vynuogynų Prancūzijoje, pelnas gali kristi iki 553 Eur/ha per metus (tai atitinka maždaug 20 proc. pelno sumažėjimą).

„Tačiau žvelgiant į santykinį skaičių, ekonominis poveikis vienmečių ir daugiamečių augalų pasėliuose panašus. Ariamojoje žemdirbystėje nuostolių diapazonas būtų nuo 3 iki 37 proc., priklausomai nuo konkrečios situacijos“, – išvadą pateikia mokslininkai.

Skirtumų priežastis vienmečiuose ir daugiamečiuose augaluose dažnai lemia glifosato naudojimo skaičius per metus ir galimos alternatyvos. Pasėliuose glifosatas naudojamas daugiausiai kartą per metus ir nebūtinas kasmet. O daugiamečių augalų plantacijose šis herbicidas naudojamas kelis kartus per metus. Alternatyvos dažnai yra brangios.

Daug klausimų apie draudimo padarinius lieka neatsakyta

Tyrime mokslininkai, be to, nurodė, kad informacijos apie galimus glifosato draudimo padarinius daugeliui rūšių augalų, auginimo ir žemės dirbimo sistemoms bei įvairioms šalims vis dar nėra arba jos nepakanka.

Kiti glifosato draudimo padariniai, kuriems iki šiol buvo skiriama mažai dėmesio, yra poveikis auginimo sistemoms, pvz., dirvožemio išsaugojimo metodams (neariminė žemdirbystė). Draudimo atveju vargu, ar būtų galima juos taikyti, nes neariminė žemdirbystė pagrįsta glifosato naudojimu. Nelikus glifosato, norint įgyvendinti alternatyvas, ūkiuose tektų keisti žemdirbystės sistemą, o tam tektų pirkti kitokius padargus, o kartais – samdyti daugiau darbuotojų. Tai lemtų dar didesnes veiklos sąnaudas.

Mokslininkai pastebi, kad iki šiol nėra tyrimų apie ilgalaikį glifosato draudimo poveikį rinkoms ir gamintojų kainoms. Augalininkystės srityje taip pat lieka neaišku, kas bus, pavyzdžiui, jeigu glifosatas nebebus naudojamas atsparioms piktžolėms pažaboti.

Taigi, mokslininkai daro išvadą, kad glifosato draudimo padariniai žemės ūkiui lieka iki galo neaiškūs. Tačiau akivaizdu tai, jog uždraudus šį herbicidą, daug kas priklausys nuo ūkininkų pasirinktų alternatyvų.

Aprašomas tyrimas buvo paskelbtas Jungtinės Karalystės leidžiamame žurnale „Communications Earth & Environment“ 4, 286 (2023).