Stokholmas. Siekiant tikslingai panaudoti pesticidus, būtina atsižvelgti į tai, kaip į šią pagalbą iš šalies reaguoja patys augalai. Tokią išvadą pateikė Švedijos Malmės universiteto mokslininkai, ištyrę augalų apsauginio barjero ir paviršiaus aktyviųjų medžiagų (PAM) sąveiką, rašo „Science Daily".

Kad žemės ūkio veikla būtų konkurencinga ir pelninga, tenka naudoti augalų apsaugos priemones, kurios padeda išvengti mikroskopinių grybų ir parazitų atakų. Tačiau cheminių medžiagų naudojimas neigiamai veikia aplinką.

„Mes žinome, kad augalų paviršiuje yra veikliųjų medžiagų, kurios natūraliai apsaugo juos nuo išorinio poveikio. Siekiame išsiaiškinti šio mechanizmo principą, kad galėtume sukurti dirbtines medžiagas, papildančias natūralų augalų barjerą", - teigia Malmės universiteto tyrėjai.

Mokslininkai nustatė, kad išorinę lapų pusę dengianti kutikulė sudaro stiprų apsauginį sluoksnį. Sudėtinės vaško dalys neleidžia cheminėms medžiagoms prasiskverbti į gilesnius augalo audinius. Mokslininkai išbandė naujas PAM, kurios turėjo didžiausią poveikį kutikulės barjerui.

PAM pagerino veikliųjų medžiagų įsisavinimą, nes tirpalo lašeliai ilgiau ir tvirčiau laikėsi augalo paviršiuje, gautas geresnis purškiamo tirpalo efektyvumas, sunaudota mažiau vandens.

Pasak švedų agronomų, racionalus PAM pritaikymas padėtų optimizuoti pesticidų naudojimą. Tikimasi, kad ateityje pavyks sukurti kiekvienai augalų rūšiai specifines apsaugos priemones.

MŪ inf.