Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Mokslas
Ištirtas augalų apsigynimo nuo kenkėjų mechanizmas

Vašingtonas. Priešingai nei žmonėms, kuriems stresas turi sunkių padarinių sveikatai, nepalankios sąlygos nėra tokios žalingos augmenijai. Atvirkščiai, ligos ir kenkėjai išprovokuoja aktyvią gynybinę reakciją.

Žinoma, kad žmonėms stresas padidina insulto, infarkto riziką, tačiau naujausi mokslininkų iš Teksaso universiteto San Antonijo mieste (JAV) tyrimai, paskelbti žurnale „Plunt“, rodo, jog panašūs neigiami aplinkos veiksniai augalų karalystėje nėra pražūtingi. Užpuolus ligoms ar kenkėjams, augalai atpalaiduoja aktyvius junginius, vadinamus žalių lapų lakiosiomis medžiagomis. Šie „kvapai“ gina florą ir laikinai stabdo jos augimą.

„Kai mes, žmonės, sergame, nusilpstame. Negalime vienu metu būti fiziškai aktyvūs ir kovoti su liga. Panašus reiškinys būdingas ir augalams“, – sakė Biologijos katedros docentas dr. Jurgenas Engelbertas (Jurgen Engelberth). Vis dėl to skirtumas tas, jog augalai, dėka lakiųjų apsauginių medžiagų, gali greičiau atsinaujinti, kovoti su patogenais ir toliau augti priimtinu greičiu.

Bioversija 22 02 02

Žalių lapų lakiosios medžiagos yra augalų „kvapai“, kurie dalyvauja apsauginiuose mechanizmuose. Užpuolus kenkėjams, augalai laikinai išskiria cheminius junginius, kurie gali atbaidyti vabzdžius arba pritraukti plėšrūnus, kurie minta tais vabzdžiais. Kai kuriais atvejais po pirminio apsikrėtimo augalai gamina sudėtingesnius cheminius junginius.

Norėdami ištirti šį reiškinį, Teksaso universiteto mokslininkai vertino kukurūzų sodinukus įvairiais jų augimo etapais. Pastebėta, kad apsauginiai junginiai sulėtina augalų augimą 20 proc., tačiau vėliau kukurūzai sugeba kompensuoti praradimus. „Kai nelieka išorinių grėsmių, augalai vėl nukreipia energiją į augimą. Jei ir toliau puola kenkėjai, jie investuoja į gynybą“, – paaiškino dr. J. Engelbertas.

Kad užsitikrintų išlikimą, augalai gali naudoti daugybę strategijų. Skirtingai nei gyvūnai, jie nėra linkę sunaikinti savo ligų sukėlėjų ar kenkėjų, nes daugeliu atveju vabzdžiai reikalingi apdulkinimui.

Nėra žinomas tikslus mechanizmas, kaip esant tam tikroms aplinkybėms, augalai dalį medžiagų apykaitos išteklių paskiria lakiųjų medžiagų gamybai. Tačiau faktas, kad po šių junginių sekrecijos augalai geba vėl greitai atsistatyti, rodo geras jų regeneracines savybes.

Šiuos procesus svarbu suprasti, nes, remiantis naujomis prognozėmis, dėl klimato atšilimo ateityje vabzdžių populiacija didės 10–25 proc.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos