Akademija (Kėdainių r.) Norint sujungti integruotą augalų apsaugą ir tausojamąjį dirvos dirbimą į vieną darnią, aplinkai palankią žemdirbystės sistemą, reikia ieškoti papildomų priemonių. Viena jų galėtų būti į sėjomainą įvedami tarpiniai augalai, sako LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotoja dr. Gražina Kadžienė.
Tausojamasis dirvos dirbimas,optimaliai naudojamos augalų apsaugos priemonės ir trąšos – vienos iš prioritetinių krypčių šiuolaikinėje žemdirbystėje. Tačiau mažinant žemės dirbimo intensyvumą susiduriama su kitais iššūkiais: gali labiau pasireikšti kenksmingi organizmai, būti didesnis laukų piktžolėtumas.
LAMMC Žemdirbystės institute atliekami tyrimai parodė, kad minėtas problemas iš dalies išspręsti padeda auginami įvairūs tarpiniai augalai. Tiesa, skirtingais tikslais reikėtų parinkti ir skirtingus tarpinius augalus.
Pavyzdžiui, atliekamas eksperimentas į žieminių rapsų pasėlį įsėjant persinių dobilų. Ankstesniame eksperimente bandyta įsėti baltųjų dobilų. Jie daugiamečiai, todėl vėliau patys tampa tarsi piktžolėmis. Pasak mokslininkės, juos galima užarti, tačiau, kalbant apie tiesioginę sėją, šiuos dobilus, augintus kaip tarpinius augalus, būtina kontroliuoti kitais būdais. Persiniai dobilai jautrūs šalčiui, tad po žiemos matysime, jie išliko ar ne.
Atliekami eksperimentai barstytuvu įsėjant baltąsias garstyčias dar prieš kuliant javus. Vienas pliusų – anksčiau įsėti tarpiniai augalai iki šalčių spėja užauginti reikiamą žaliosios masės kiekį, be to, stelbia piktžoles. Mokslininkai pastebėjo, kad tiesioginės sėjos javų pasėliuose be garstyčių buvo labiau piktžolėti, o garstyčių biomasė užaugo didelė.
„Tai ypač svarbu, kalbant apie tiesioginę sėją, nes nereikia leisti piktžolėms daugintis ir subrandinti sėklų“, – sako G. Kadžienė. Tyrimai parodė, kad piktžoles dar labiau stelbė baltieji dobilai.
Mažina armens suspaudimo žalą
Atsisakant arimo, mažinant žemės dirbimo intensyvumą, ilgainiui susiduriama su armens suspaudimu. Podirvis suspaudžiamas važiuojant sunkesne technika, ypač jeigu dirbamos per šlapios žemės.
„Dirvožemio suspaudimo tyrimų rezultatai rodo, kad tarpinių augalų poveikis teigiamas, ypač tiesioginės sėjos laukeliuose. Be tarpinių augalų pasiekiamas kritinis dirvožemio tankis, kai augalai stresuoja, sutrinka jų augimas. Su tarpiniais augalais kritinė tankio riba atitolinama, nes yra daugiau organinės medžiagos“, – apie dirvožemio suspaudimo tyrimo rezultatus pasakoja G. Kadžienė.
Tarpiniai augalai naudingi ir dar dėl vieno aspekto: atliekant ilgalaikį žemės dirbimo eksperimentą pastebėta, kad jie turėjo įtakos mažesniam vasarinių miežių grūdų užterštumui Fusarium grybais. Pasak mokslininkės, po garstyčių auginimo gauti netgi esminiai skirtumai.
Beje, ilgalaikiame moksliniame eksperimente, po aštuonerių metų tarpinių augalų auginimo, jau apčiuopiami ir anglies kaupimo rezultatai. Pasak mokslininkės, ši tendencija pastebima visuose variantuose su tarpiniais augalais.
Glifosatas ir jo skilimo produktai
Taikant minimalų žemės dirbimą ar tiesioginę sėją, kaip viena pagrindinių piktžolių kontrolės priemonių naudojami visuotinio poveikio herbicidai, turintys glifosato veikliąją medžiagą. Todėl aktualūs jos ir skilimo produktų likučių dirvoje bei grūduose tyrimai.
„Tyrimai rodo, kad vidutinio sunkumo priemolių dirvose glifosato likučių po metų dažniausiai jau nerandama, kai kuriais atvejais ir dar anksčiau. Tačiau glifosato skilimo produkto (AMPA) dažnai aptinkama ilgiau, atskirais atvejais – ir po kelerių metų. Tad šiuos tyrimus įdomu pratęsti, pasižiūrėti, kas su glifosato skilimo likučiais vyksta ilguoju laikotarpiu“, – sako mokslininkė.
Tyrimai rodo, kad dirvoje esantis glifosatas ir jo skilimo produktas į grūdus nepateko. „Grūduose likučiai aptinkami tik tais atvejais, jeigu purkšta tiesiogiai prieš nuimant derlių, jeigu purškiami gretimi laukai ir didelis vėjas užneša chemikalus ant bręstančių augalų. Svarbu tai, kad sandėliuojant grūdus rasti glifosato likučių kiekiai, nors ir nedideli, nesikeitė beveik dvejus metus.
Žinotina, kad glifosatas skyla dėl dirvožemio mikroorganizmų, o ne produkcijoje. Beje, grūdų sėlenų ir rapsų išspaudose glifosato likučių rasta, o miltuose ir aliejuje beveik ne. Tai reiškia, kad daugiausia likučių yra ant grūdų ar sėklų luobelių“, – apie atliktus tyrimus pasakoja G. Kadžienė.
Dėl glifosato ateities yra įvairių nuomonių ir jos skirtingos. Tačiau aišku, kad be jo kovoti su piktžolėmis bus gerokai sudėtingiau, ypač jeigu mažinamas žemės dirbimas. Panaudojus glifosatą, galima sakyti, kad kitų herbicidų poreikis piktžolių kontrolei tampa mažesnis. Be glifosato būtų sunku jas sunaikinti ir tai kainuotų gerokai brangiau.
Papildomas darbas ir kaštai
Nors apie tarpinių pasėlių naudą kalbama daug, tačiau žemės ūkio praktikoje jų plotai palyginti maži. Lietuvoje pernai deklaruota tik apie 30 tūkst. hektarų tarpinių pasėlių.
Kokios priežastys trukdo daugiau jų auginti? Mokslininkės nuomone, įsėti tarpinius pasėlius – papildomas darbas, be to, nemažai kainuoja nusipirkti tokių augalų sėklų. Galbūt šiai augalininkystės praktikai trūksta skatinimo?
Kita vertus, nuėmus pagrindinį pasėlio derlių ne visuomet užtenka palankaus laiko tarpiniams pasėliams sėti. Pavyzdžiui, šiemet užsitęsė javapjūtė. Dėl drėgmės trūkumo ne visada galima tarpinius augalus sėti trąšų barstytuvu.
Vis dėlto mokslininkų tyrimai rodo, kad ypač tiems, kurie taiko tiesioginę sėją ir neariminį žemės dirbimą, tarpiniai pasėliai tikrai naudingi. Ir vertėtų rinktis ne tik garstyčias, nors jos ir užaugina daug biomasės. Reikia įvairovės ir suplanuoti, kokias rūšis ir po kokių augalų, kaip įsėti. Pavyzdžiui, garstyčias auginant kaip tarpinius augalus, o paskui tame lauke pasėjus rapsus, gali kilti problemų, kaip garstyčias sukontroliuoti rapsų pasėliuose.
„Jeigu sėsime, kada labai sausa, tarpiniai pasėliai gali sudygti per vėlai. Matyt, ateityje nebus taip paprasta: užariau arba glifosatu nupurškiau ir viską susitvarkiau. Reikės galvoti, kokius tarpinius augalus auginti ir kaip“, – sako mokslininkė.
Tarpiniai augalai, ypač mažai paplitusios jų rūšys, šių dienų kontekste, kai kyla trąšų kainoss, tampa dar svarbesni. Pasak mokslininkės, pavyzdžiui, pupinių šeimos tarpiniai pasėliai gali padėti sumažinti azoto poreikį.
Ji pridūrė, kad vis dėlto tarpiniai pasėliai nėra panacėja. Būtina ieškoti ir kitų tausojamųjų technologijų būdų žemės ūkyje. Su minimaliu žemės dirbimu labai glaudžiai siejasi naudojamos augalų apsaugos priemonės.
„Svarbu naudoti mažiau pesticidų, tačiau tai nebus taip lengvai įgyvendinama. Vienas iš variantų galėtų būti, pavyzdžiui, purškimas dronais. Kol kas to neleidžiama, nors galbūt ši technologija leistų tikslingiau panaudoti pesticidus ir sumažinti jų kiekius“, – sako G. Kadžienė.
Kaip tausojamąjį dirvos dirbimą taikyti integruotoje augalų auginimo technologijoje, mokslininkė dr. G. Kadžienė pristatė viešoje nuotolinėje paskaitoje.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Sorgai ir soros atrandami kaip nauji augalai
2024-12-06 -
Nanotechnologijos taikymo efektyvumas karvių produktyvumui ir mastito sukėlėjams
2024-12-03 -
Ateities augalams nebereikės fotosintezės?
2024-11-20
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)