Londonas. Mokslininkai tiria įvairius tvarius gamtos išteklius, kurie gyvulininkystėje leistų sumažinti metano emisijas. Daroma prielaida, jog gluosnių lapai ar jų silosas galėtų būti sėkmingai šeriami gyvuliams.

Įvairių sričių mokslininkai skirtingose šalyse dalyvauja lenktynėse, kad atrastų pašarą, dėl kurio atrajotojų auginimas taptų labiau neutralus anglies dioksido ir metano atžvilgiu. Kalifornijos universiteto (JAV) mokslininkai įrodė, jog papildžius mėsinių galvijų racioną jūros dumbliais metano emisija į aplinką sumažėjo net 82 proc. Belfasto karališkojo universiteto Pasaulinio maisto saugumo instituto (Jungtinė Karalystė) tyrėjai įsitikinę, jog pigiausias ir tvariausias būdas, kaip paveikti dujų susidarymą gyvulio organizme, yra šerti juos gluosnių lapais.

Vienas iš akivaizdžių gluosnio pranašumų yra tas, jog medžiai yra nereiklūs ir lengvai auga, todėl žaliava yra „ranka pasiekiama“ ir Anglijoje naudojama kaip energiniai augalai biojėgainėse. 

Ankstyvieji tyrimai laboratorinėmis sąlygomis (in vitro) atskleidė, jog šeriant atrajotojus pašarais iš gluosnio lapų ir šakelių (iki 18 mm) metano emisija sumažėtų apie 50 proc., palyginti su liucerna, o teigiamą efektą lemia sudėtyje esančios biologiškai aktyvios medžiagos – taninai. 2022 metais planuojama pradėti gamybinius bandymus su avimis. Bus įvertinta ne tik amoniako ir metano emisija, bet ir pašarų maistinė vertė, virškinamumas ir poveikis didžiojo prieskrandžio mikroflorai.

Kitas projekto aspektas – įvertinti gluosnių veiksmingumą agrarinėje miškininkystėje. Remiantis ateities vizijomis, avys galėtų laisvai ganytis apsodintoje teritorijoje ir ėsti lapiją tiesiai nuo medžių. Agromiškininkystė populiarėja Naujojoje Zelandijoje, o ūkių patirtis rodo, jog ganant avis tarp tinkamų medžių sumažėja siloso poreikis, gerėja dirvožemio kokybė, biologinė įvairovė, prasitęsia ganymo sezonas.

Pasak projekto autorės dr. Katerin‘os Theodoridou (Katerinos Teodoridu) iš Pasaulinio maisto saugumo instituto, keturis metus trunkantys moksliniai tyrimai atskleidė didžiulį gluosnio potencialą, tačiau trūksta praktinių bandymų su gyvūnais, ypač naudojant gluosnio lapų silosą. dr. K. Theodoridou portalui thecattlesite.com teigė, kad išmatavus biologiškai aktyvių junginių poveikį išmetamųjų teršalų kiekiui būti gauti svarūs įrodymai ir padėtų siekiant paversti žemės ūkį tvaresniu.

MŪ inf.