Akademija (Kėdainių r.), liepos 12 d. Masiškai nuo šalnų nukentėjus žieminiams kviečiams, ne vienas ūkininkas graužėsi nepasirinkęs lietuvišką, mūsų klimato sąlygų užgrūdintą veislę. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro (LAMMC) Žemdirbystės instituto (ŽI) mokslininko dr. Žilvino Liatuko skaičiavimais, šalies žemdirbiai dėl iššalusių žieminių kviečių patyrė 80 mln. litų nuostolių, t. y. papildomai išleista tiek, kiek pakaktų Žemdirbystės instituto Javų selekcijos skyriui 150 metų išlaikyti.

Pasak jo, ši žiema parodė, kad žieminiai kviečiai tikrai turi būti žieminiai, o ne tik taip vadintis. „Prarasta ketvirtadalis žieminių kviečių, nukentėjo 80 tūkst. ha pasėlių. Tarp svarbiausių priežasčių - ir veislės atsparumas šalčiams", - pabrėžia Ž. Liatukas.

Ūkininkai klaidingai mano, kad lietuviškos veislė nėra produktyvios. Ž. Lietuko teigimu, nauja ŽI sukurta žieminių kviečių veislė Kovas DS gana derlinga - Kauno veislių tyrimo stotyje gautas 12,4 t/ha derlius. Be to, ji atspari ligoms, išgulimui ir šalčiui, grūdų krakmole padidintas A krakmolo kiekis. „Kita veislė Zunda DS ne tokia derlinga, tačiau taip geros kokybės ir atspari ligoms", - naujų veislių savybes pristato mokslininkas.

ŽI selekcininkai prieš kelerius metus statistiniais metodais tyrinėjo vietinių ir užsienio veislių reakciją į nepalankias augimo sąlygas. Gautos išvados, kad nepalankiais metais lietuviškos veislės pagal derlingumą patenka į pirmąjį veislių penketuką. Jei žiemos šiltos, o vasaros drėgnos, lietuviškos veislės atsiduria pirmajame veislių dešimtuke.

Be dviejų naujų žieminių kviečių veislių šiemet į ES bendrąjį žemės ūkio augalų veislių sąrašą įrašyti ir žieminiai rugiai Virgiai, belukštės avižos Mina, pupos Reda DS, pašariniai motiejukai Gintaras II, mėlynžiedžiai lubinai VB Antaniai ir ankstyvos bulvės VB Liepa.

Dėmesio verta ne tik nauja rugių, bet ir avižų veislė. „Perdirbėjai belukštes avižas gerai vertina, nes galima sumažinti jų perdirbimo išlaidas, mat avižų nereikia išlukštenti", - privalumus vardija Ž. Liatukas. Avižų Mina DS derlingumas tyrimų metu svyravo nuo 4,5 iki 6 t/ha. Nauja lubinų veislė atsparesnė antraknozei.

Genetinis veislių originalumas patvirtintas iš viso 81 ŽI mokslininkų sukurtos augalų veislės. Į ES bendruosius katalogus įrašyta iš viso 170 LAMMC institutuose išvestų veislių (81 žemės ūkio, 53 sodo, 31 daržo ir 5 dekoratyvinių augalų).

MŪ inf.