Genetiškai redaguoti organizmai (ne)lygu genetiškai modifikuotiems organizmams?
2019-11-07
shutterstock.com nuotr.

Kaunas. FAO skaičiavimais, 2050 metais, kai Žemėje gyvens daugiau nei 9 mlrd. žmonių, reikės 60 proc. daugiau maisto nei dabar suvartojama, o dirbamos žemės plotai išliks tokie patys. Mokslininkų nuomone, neišvengiamai turėsime naudoti naujas biotechnologijas, kurios leistų sukurti kur kas derlingesnius augalus, kad juos augindami galėtume išmaitinti visus planetos gyventojus.

Pastarųjų metų mokslo pažanga lėmė augalų selekcijos sektoriuje spartų naujų biotechnologijų, taip vadinamų naujų selekcijos metodų (angl. New Breeding Techniques – NBT), vystymąsi. Naudodami šiuolaikinius NTB, mokslininkai įrodė, kad galima sukurti veisles, atsparias kenkėjams, sausrai ir turinčias naudingų maistinių medžiagų.

Šie metodai yra patrauklūs augalų selekcininkams ir gali būti taikomi kovoje su žemės ūkio ir maisto grandinės tvarumo ir apsirūpinimo maistu iššūkiais, nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Vaderstad 12 05

NBT apima skirtingas metodų grupes, taikant kuriuos gali būti gauti trijų rūšių augalai: a) kuriuose yra naujos DNR, b) be naujos DNR, bet turinčios specifinę mutaciją jų pačių DNR, c) be jokių genomo modifikacijų (naujos DNR ar mutacijos nėra).

Iš jų žinomiausi: 1) kryptingosios nukleazės (SDN) metodų grupė, kuriems priskiriami cinko pirštų nukleazės (ZFN-1/2/3), transkripcijos aktyvatoriaus tipo (transkripcijos aktyvatoriams giminingos) vykdančiosios (efektorinės) nukleazės (TALENs), meganukleazės, taisyklingai pertraukti trumpi susitelkę palindrominiai pasikartojimai CRISPR ir su jais susiję baltymai Cas (CRISPR-Cas) ir kt.; 2) kryptingosios oligonukleotidinės mutagenezės (ODM); 3) cisgenezė; 4) nuo RNR priklausomas DNR metilinimas (RdDM); 5) skiepijimas (genetiškai nemodifikuotų organizmų skiepas ant GMO poskiepio); 6) grįžtamasis kryžminimas; 7) agroinfiltracija.

Atsižvelgiant į griežtus GMO naudojimo ES reikalavimus ir ES direktyvoje 2001/18/EB pateiktą GMO apibrėžimą, NBT metodais gautų produktų statusas (GMO ar ne GMO) buvo ir tebėra diskusijų objektas. Ypač daug diskusijų vyksta dėl genomo redagavimo metodų, dar vadinamų naujais arba kryptingosios mutagenezės metodais, kurie leidžia panaudojant fermentus (atlikti tikslias mutacijas (SDN metodai, tokie kaip ZFN, TALEN, CRISPR-Cas9) arba lengvai įtraukti į genomus naujus trumpus tos pačios rūšies DNR fragmentus (ODM metodas). Naudojant tokią technologiją, genai nėra perkeliami iš vieno augalo rūšies į kitas, tik padaromi pakeitimai to pačių augalų genomuose, kad augalas įgytų naujų savybių.

ES direktyvoje 2001/18/EB GMO apibūdinamas kaip organizmas, išskyrus žmones, kurių genetinė medžiaga buvo pakeista taip, kaip nepakeičiama natūraliai poravimosi ir/ar natūralios rekombinacijos metu. Direktyvoje pabrėžiama, kad genetinė modifikacija neįvyksta, jei nenaudojamos rekombinacinės nukleino rūgšties molekulės arba genetiškai modifikuoti organizmai, t. y. kai nauji organizmai gaunami taikant in vitro apvaisinimą, konjugaciją, transdukciją, transformaciją, poliploidų sužadinimą, taip pat GMO nepriskiriami organizmai, gauti taikant mutagenezę arba organizmų, kurie, taikant tradicinius veisimo metodus, gali keistis genetine medžiaga, augalinių ląstelių suliejimą (įskaitant protoplazminį suliejimą).

Tačiau 2018 m. liepos 25 d. ES Teisingumo Teismas (ESTT) priėmė sprendimą byloje C-528/16, kad genomo redagavimo produktai, gauti naudojant naujus mutagenezės metodus, tokius kaip CRISPR-Cas, turi būti traktuojami kaip GMO ir reguliuojami pagal ES direktyvą 2001/18/EB, kol nėra pilnai žinomas šiais metodais gautų produktų poveikis žmonių ar gyvūnų sveikatai ir aplinkai.

Todėl ES jiems turi būti taikomi tokie patys rizikos vertinimo procesai kaip ir GMO. Tuo tarpu kitose technologiškai išsivysčiusiose šalyse, kaip JAV ir Argentina, produktai, sukurti naudojant genomo redagavimo technologijas, laikomi ne GMO, o naujų biotechnologijos metodų produktais ir tiekiami į rinką netaikant GMO teisinio reguliavimo. JAV teisinio reguliavimo institucijų nuomone, taikant genomo redagavimo metodus sukurti augalai neturi jokių svetimų genų ir todėl nėra genetiškai skirtingi nuo augalų, išvestų tradiciniais selekcijos metodais. Esant tokiai situacijai, naujų mutagenezės metodų įteisinimo klausimas tampa dar aktualesnis.

Mokslininkų nuomone, genomo redagavimo produktų (GRO) reguliavimas kaip GMO produktų gali sukelti rimtų ekonominių, tarptautinės prekybos ir produktų kontrolės problemų. Situacija, kai pagal ES direktyvą 2001/18/EB tradiciniais mutagenezės metodais sukurtiems produktams yra taikoma išimtis dėl GMO reguliavimo, o moderniems ir tikslesniems mutagenezės metodams ši išimtis negalioja, yra moksliškai nepagrįsta.

Moksliniai tyrimai rodo, kad tradicinės mutagenezės (apšvitinimas jonizuojančiais spinduliais arba veikimas mutacijas sukeliančiais cheminiais junginiais) taikymas yra daug rizikingesnis, nei moderni kryptingoji mutagenezė (augaluose įprastinės mutagenezės metu sukeliama nuo šimtų iki tūkstančių atsitiktinių genomo mutacijų, kuriu pasekmes sunku numatyti, o kryptingosios mutagenezės atveju šie procesai yra valdomi).

Mokslininkai pabrėžė, jeigu genomo redagavimo technologijomis patobulintiems organizmams bus taikomi tokie patys rizikos vertinimo ir autorizavimo procesai, kaip ir GMO, ši nauja technologija dėl reguliavimo sąnaudų bus prieinama tik didelėms tarptautinėms kompanijoms ir apribos konkurencines galimybes (vieną augalą įvesti į rinką kainuoja apie 100 milijonų eurų).

Be to, genomo redagavimo produktai gali pakliūti į ES rinką nepastebėti, nes techniškai neįmanoma atskirti produktų, gautų tradiciniais selekcijos metodais, nuo sukurtų genų redagavimo technologijomis. Nors šiuo metu ES tyrimai genų redagavimo srityje yra leidžiami, tačiau papildomos teisinio reguliavimo sąnaudos, siekiant šių tyrimų rezultatų panaudojimo, riboja Europos selekcininkų galimybes pasirinkti naujus veislių kūrimo būdus. Todėl 114 Europos mokslo centrų viešai išreiškė nuomonę, kad genomo redagavimo metodų naudojimo teisinis reguliavimas taip pat kaip GMO neigiamai paveiks žemės ūkį, visuomenę ir visą ekonomiką.

Taigi, mokslininkai pasisako prieš ESTT sprendimą, o kokia vartotojų, augintojų ir perdirbėjų nuomonė apie genų redagavimo metodais patobulintus augalus?

Diskusijoms šiuo klausimu intensyvėjant ES lygiu, Lietuvos Žemės ūkio ministerijos užsakymu Kauno technologijos universiteto mokslininkai 2019 metų birželio–spalio mėn. atliko Lietuvos vartotojų, ūkininkų bei gamintojų apklausą, siekiant išsiaiškinti jų požiūrį į transgeninius ir naujais mutagenezės metodais gautus organizmus.

Tyrimui reikalingų atvejų atranka vykdyta netikimybinės patogiosios atrankos būdu apklausiant pilnamečius Lietuvos vartotojus, ūkininkus ir maisto produktų gamintojus. Apklausoje dalyvavo 251 vartotojas, 50 ūkininkų ir 56 maisto produktų gamintojai. Tyrimu siekta išsiaiškinti žinomumo apie GRO ir GMO lygį, požiūrio į GMO ir GRO palankumo laipsnį bei respondentų elgsenos ketinimus GMO ir GRO atžvilgiu.

Susipažinimosu GMO ir GRO tyrimo rezultatai atskleidė (žr. 1 pav.), kad tiek vartotojai, tiek ūkininkai, tiek ir gamintojai apie GMO žino daugiau nei apie genetiškai redaguotus organizmus. Bendras savarankiškai įsivertintas žinomumo apie GMO lygis visose respondentų imtyse yra statistiškai reikšmingai aukštesnis už genetiškai redaguotų organizmų žinomumo lygį.

Žinomumas apie GMO statistiškai reikšmingai skiriasi atskirose respondentų imtyse: daugiausiai apie GMO žino maisto produktų gamintojai, o mažiausiai – ūkininkai. Tuo tarpu žinomumo apie genetiškai redaguotus organizmus lygmuo atskirose respondentų grupėse yra santykinai žemas ir labai panašus - statistiškai reikšmingų skirtumų atskirose respondentų grupėse nenustatyta.

1 pav. Savarankiškai įsivertintas žinių apie GMO ir GRO lygis skirtingose respondentų grupėse (1-niekada negirdėjau, 2-girdėjau, bet nieko nežinau, 3-šiek tiek žinau, 4-vidutiniškai žinau, 5-daug žinau)

Požiūrio į GMO ir GRO palankumo lygmuo atskirose respondentų grupėse yra labai panašus - statistiškai reikšmingai nesiskiriantis. Atsižvelgiant į naudojamą skalę, visos respondentų grupės maisto produktus iš GMO vertina labiau neigiamai, nei neutraliai (žr. 2 pav.). Visi respondentai statistiškai reikšmingai mažiau neigiamai vertina maisto produktus iš GRO žaliavų nei iš GMO žaliavų.

2 pav. Požiūris į maisto produktus iš GM ir GR žaliavų atskirose respondentų grupėse (1 - labai teigiamas, 2 – teigiamas, 3 – neutralus, 4 – neigiamas, 5 – labai neigiamas)

Vertinant vartotojų ateities ketinimus pirkti, mažiau nei pusė respondentų pažymėjo ateityje pirksiantys maisto produktus iš GMO ir GRO žaliavų. 42,85 proc. vartotojų nurodė, kad tikėtina ir labai tikėtina, jog GMO produktus pirks ateityje. Panaši dalis respondentų (42,34 proc.) vartotojų imtyje pažymėjo, kad GRO produktus pirks ateityje. Vartotojų ketinimas pirkti maisto produktus iš GMO ir GRO žaliavų ateityje statistiškai reikšmingai nesiskiria. Vartotojų ketinimo pirkti maisto produktus iš GMO ir GRO žaliavų vertinimo vidurkiai rodo, kad veikiau mažai tikėtina, nei tikėtina, kad vartotojai tokius produktus pirks ateityje.

Analizuojat ūkininkų atsakymus, dažniai atskleidžia, kad ūkininkai nėra linkę ateityje ūkinėje veikloje naudoti GMO ir GRO. 79,2 proc. respondentų nurodė, kad mažai tikėtina ir labai mažai tikėtina jog ateityje naudos GMO.

Panašios tendencijos stebimos ir ūkininkų nuostatose ateityje ūkinėje veikloje naudoti GRO – daugiau nei du trečdaliai respondentų (74,5 proc.) nurodė, jog mažai tikėtina ir labai mažai tikėtina, kad ateityje naudos GRO. Didesnis užtikrintumas dėl ateities ketinimų stebimas GMO atžvilgiu (43,8% nurodė, kad labai mažai tikėtina, jog tokio pobūdžio žaliavos bus naudojamos. Palyginimui GRO atveju – 23,3 proc. ūkininkų nurodė, kad labai mažai tikėtina, jog tokio pobūdžio žaliavos bus naudojamos. Ūkininkų ketinimai ateityje ūkinėje veikloje naudoti GMO ir GRO statistiškai reikšmingai skiriasi. Labiau tikėtina, kad ūkininkai ateityje bus linkę ūkinėje veikloje naudoti GRO nei GMO.

3 pav. Vartotojų ateities ketinimai

Maisto produktų gamintojų imtyje tik 10,64 proc. respondentų nurodė, kad tikėtina, jog gamyboje naudos GMO žaliavas. Kiek palankesnis požiūris stebimas GRO žaliavų atžvilgiu – 25,49 proc. gamintojų nurodė, kad labai tikėtina ir tikėtina, kad gamyboje naudos tokias žaliavas.

Atsakymų dažniai leidžia teigti, kad respondentai nėra palankiai nusiteikę GMO ir GRO žaliavų atžvilgiu. Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių gamintojų (53,9 proc.) nurodė, kad labai mažai tikėtina, jog jie ateityje naudos žaliavas iš GMO. Palyginimui, žaliavas iš GMO ateityje nebūtų linkę naudoti (labai mažai tikėtina) 29,41 proc. gamintojų. Gamintojų ketinimai GMO ir GRO atžvilgiu statistiškai reikšmingai skiriasi – ateityje labiau būtų linkę naudoti gamyboje žaliavas iš GRO, nei iš GMO.

Apibendrinus galima teigti, kad GRO žaliavos, iš jų pagaminti produktai visuomenėje yra mažiau neigiamai priimtini nei GMO ir turi didesnes ateities perspektyvas.

L. BAŠINSKIENĖ, A. ŠIPAILIENĖ, R. VINAUSKIENĖ, B. ŠEINAUSKIENĖ, R. VIRVILAITĖ

Kauno technologijos universitetas

Užsakymo Nr. 10015

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai