Europa be narvų – misija (ne)įmanoma?
2021-05-04

Amsterdamas. Europos Parlamentui svarstant uždrausti laikyti gyvūnus narvuose, Ultrechto universiteto mokslininkai parengė ataskaitą apie galimas alternatyvas atskiroms rūšims.

Tyrėjai teigia, jog permainos yra įmanomos, tačiau procesas bus sudėtingas ir kainuos daug resursų.

Nuo 2018 m. iki 2020 m. apie 1,4 mln. Europos Sąjungos piliečių pasirašė peticiją, kad „pasibaigtų narvų amžius“, tai yra, būtų atsisakyta ūkinių gyvūnų laikymo narvuose. Reaguodamas į piliečių iniciatyvą, Europos Parlamentas paprašė Ultrechto universiteto (Nyderlandai) mokslininkų atlikti tyrimą apie galimybę nutraukti šios technologijos naudojimą.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

Gyvūnų elgesio biologai, gyvulininkystės, veterinarinės medicinos, etikos specialistai iš Ultrechto universiteto Veterinarijos fakulteto išanalizavo mokslinę literatūrą apie laikymo narvuose alternatyvas.

„Daugiausiai dėmesio skyrėme dedeklėms vištoms ir kiaulėms, kadangi tai yra rūšys, kurių laikoma daugiausiai, ir joms jau kuriamos alternatyvios technologijos be narvų“, – teigė gyvūnų gerovės ekspertas prof. Bas`as Rodenburg`as (Bas Rodenburg). Kitoms gyvūnų rūšims, pavyzdžiui, pieniniams ir mėsiniams veršeliams, triušiams parengta trumpa dabartinės situacijos ir galimybių apžvalga, rašo portalas „Science Daily“.

Mokslininkai teigia, jog atsisakius gyvūnų laikymo narvuose padidėtų jų gerovė. Gyvuliams ir paukščiams, kurių neriboja ankšta patalpa, būdingas rūšiai natūralus elgesys. Pavyzdžiui, kiaulės ir vištos yra visaėdės, paprastai visą dieną ieško pašaro: klajoja, smalsauja, knisa, kapsto. Šis elgesys yra būtinas, todėl aplinkoje turi būti medžiagų (smėlio, šiaudų, medžio drožlių), kad gyvūnai galėtų patenkinti savo poreikius. Tai sunku arba neįmanoma pasiekti taikant laikymo narvuose technologijas.

Kalbant apie tvarumą, iki šiol paskelbtuose moksliniuose tyrimuose nerasta didelių poveikio aplinkai, socialiniams ar ekonominiams aspektams skirtumų tarp laikymo narvuose ir alternatyvių technologijų. Tačiau permainos kelia naujų rizikų, pavyzdžiui, padidėja infekcinių ligų, tarpusavio konkurencijos ir hierarchinių kovų (sužalojimų, ydingo elgesio) tikimybė. Pasak prof. B. Rodenburg`o, norint sėkmingai atsisakyti gyvūnų laikymo narvuose, būtina šviesti ūkininkus ir mokyti juos dirbti su naujomis sistemomis.

Kai kurioms rūšims, pavyzdžiui, žąsims ir antims, kurios penimos kepenėlių paštetui, nėra alternatyvų narvams. Mokslininkai retoriškai klausia, ar tai reiškia, jog tektų iš viso atsisakyti tokių maisto produktų gamybos ir importo į ES.

Pirmosios mokslinės analizės rodo, jog įmanoma laikyti ūkinius gyvūnus ne narvuose, tačiau būtina apgalvoti daugybę perėjimo nuo vienos technologijos prie kitos aspektų. „Kad ūkininkai norėtų keistis, permainos turi būti patrauklios. Reikalingos investicijos turi suteikti pridėtinę vertę produktams. Vartotojai turi būti pasirengę mokėti šiek tiek daugiau už tai, kad gyvūnai laikome ne narvuose“, – įsitikinęs prof. B. Rodenburg`as.

Manoma, jog pereinamuoju laikotarpiu reikės finansinių priemonių, tokių kaip subsidijos, naujoms gyvūnų gerovei palankioms sistemos ir maisto produktų ženklinimo tvarkai diegti. Tuomet vartotojai galėtų pirkti sąmoningai skatindami ūkininkus, atsisakiusius narvų.

Viena svarbiausių rekomendacijų, rengiantis žengti šį žingsnį, yra poreikis suburti į permainų procesą visas suinteresuotas puses, kad jos galėtų sukurti naują, patobulintą gyvulininkystės technologiją.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai