Kanbera. Dėl šylančio oro ir kritulių stygiaus iki 2050 m. ties išnykimo riba gali atsidurti daugiau kaip tūkstantis parkuose ir žaliosiose zonose paplitusių medžių rūšių, įskaitant ąžuolus, klevus, tuopas, guobas, pušis, beržus, liepas ir kaštonus.

Tarptautinė mokslininkų komanda, vadovaujama dr. Manuelʼio Esperonʼo-Rodriguezʼo (Manuelio Esperono-Rodrigezo), ištyrė temperatūros ir kritulių poveikį ilgalaikėje perspektyvoje 3 129 medžių rūšims (78 šalių 164 skirtingose vietovėse). Paaiškėjo, kad maždaug pusei rūšių jau gresia išnykimas dėl klimato kaitos. Prognozuojama, kad iki 2050 m. ši dalis išaugs iki daugiau kaip dviejų trečdalių (apie 65 proc.). 

Urbanistiniai medžiai svarbūs 4,2 mlrd. žmonių – daugiau kaip pusei pasaulio gyventojų. Parkai ir žaliosios zonos sugeria anglies dioksidą, sudaro pavėsį ir vėsina aplinką, garina vandenį. Dėl šio poveikio gyventojai jaučiasi patogiau, sumažėja patalpų vėsinimui naudojamos energijos kiekis. Medžiai taip pat valo orą, suteikia būveines paukščiams ir smulkiems gyvūnams, gerina psichiką.

Pasak tyrimo bendraautoriaus dr. Jonathanʼo Lenoirʼo (Džonatano Lenuaro) iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro, klimato sąlygoms viršijus medžių tolerancijos ribas, pablogėja ne tik augimas, sveikata, bet ir vėsinimas. Tad jau šiandien mokslininkas ragina sodinti karščiui ir sausrai atsparias atmainas, kurios pasiekusios brandą ateityje sugebės užtikrinti gyventojų poreikius. Taip pat siūloma diegti laistymo sistemas, naudojančias lietaus vandenį. 

Tarptautinį tyrimą organizavo Vakarų Sidnėjaus universiteto (Australija) mokslininkai.