Sofija. Šią vasarą kelios ūkininkų, mokslininkų, žemės ūkio specialistų grupės iš Lietuvos lankėsi Bulgarijos ūkiuose. Ką pamatė dalyviai? Pirmiausiai – išpuoselėtus pasėlius.

Suprantama, kad ne visi bulgarų ūkiai tokie pažangūs. Lankytasi pas šiuolaikinius augalininkystės sprendimus įgyvendinusius ūkininkus.

Bulgarijos žemės ūkis labai įvairus. Yra ir smulkių, bet nieko nestebina ir po kelis tūkstančius hektarų žemės dirbantys ūkiai.

Lietuvių aplankytas 8,5 tūkst. ha ūkio šeimininkas Ivanas mielai dalijosi savo patirtimi. Bulgarijos ūkininkas sakė, kad mąstymas pasikeitė, pradėjus prieš 6 metus bendrauti su žemės ūkio specialistais iš Lietuvos.

Pirmasis pasikeitimų etapas – požiūris į dirvožemį

„Žinia, augalininkystės ūkiuose dėl skirtingų žemės dirbimo būdų dirvožemis netenka natūralios dangos, saugančios nuo išdžiūvimo, kietėjimo, vandens filtracijos sumažėjimo. Lietaus lašai, atsimušę į suartos dirvos paviršių, ardo dirvožemio agregatus. Prasideda jo struktūros gadinimas, išplautos dalelės dažnai dirvos paviršiuje suformuoja plutą.

Neapsaugojus dirvos paviršiaus, tiek sausu, tiek lietingu oru sumažėja vandens filtracija. Dirvos paviršiuje susidaro palankios sąlygos mažiems upeliukams, nuplaunantiems derlingą sluoksnį. Tai, ką gamta kūrė ilgus metus, ūkinė žmonių veikla griauna labai sparčiai“, - pasakoja VDU Žemės ūkio universiteto dėstytojas doc. dr. Vytautas Liakas, kuris su kitais žemės ūkio specialistais ne kartą lankėsi Bulgarijoje ir daug žino apie šios šalies žemės ūkio specifiką.

Bulgarijos ūkininkus jau ne vienerius metus konsultuoja specialistai iš Lietuvos

Pasak mokslininko, akivaizdu, kad siekiant sustabdyti dirvožemio degradaciją, pirmiausiai reikėjo keisti žemės dirbimo technologijas, pritaikyti jas konkrečioms sąlygoms. Svarbiausia, kad žemės dirbimas atliktų apsaugines funkcijas.

Pirma sąlyga – žemės dirbimas neturi mažinti natūralaus dirvožemio derlumo, drėgmės režimo, dujų apykaitos. Augalų auginimas tiesiogiai susijęs su nepertraukiamu ir sunkiai atstatomu maisto medžiagų naudojimu iš dirvožemio. Tai reiškia, kad vykdant ūkinę veiklą, dirvožemis vienaip ar kitaip blogės.

V. Liakas pasakoja, jog norėdami išsaugoti dirvožemį, pažangūs Bulgarijos ūkininkai ėmėsi naujovių, pradėjo naudoti biologinius preparatus ir pakeitė žemės dirbimo technologijas. Kalbant apie biologinius preparatus, reikia suprasti, kad naudojami ne tik mikrobiologiniai preparatai, bet auginami posėliniai bei tarpiniai augalai.

Mažai trąšų, bet didelis derlius

Ūkininkus iš Lietuvos labiausiai nustebino trąšų normų sumažinimas aplankytame bulgaro ūkyje. Pavyzdžiui, maksimali azoto norma žieminiams kviečiams – N₁₂₀, kukurūzams – N_70-90.

Kai kas pagalvojo, kad ir augalų derlingumas ūkyje atitinkamai mažas. Tačiau yra priešingai – kviečių vidutinis derlingumas – 9,4 t ha^-1, kukurūzų grūdų – 15,7 tha^-1 (didžiausias kukurūzų grūdų derlingumas buvo 2018 m. – 19,1 t ha^-1).

Per kelerius metus pavyko ne tik išsaugoti dirvožemio savybes, bet ir jas pagerinti. Todėl net ir su palyginti nedidelėmis mineralinių trąšų normomis galima užauginti gausų derlių

Pasak minėto Bulgarijos ūkininko, labai viskas pasikeitė atsisakius intensyvaus žemės dirbimo. Dabar ūkyje yra tik du padargai – trejos virbalinės akėčios (26 m pločio) ir 4 sėjamosios. Supaprastinus žemės dirbimą, pradėjus auginti tarpinius augalus ir naudoti biologinius preparatus, palaipsniui atsistatė dirvožemio savybės, nes sumažėjo nenatūralių neigiamų veiksnių.

Pasak V. Liako, sumažinus mechaninio poveikio įtaką, galima kalbėti apie antrą sąlygą – išlaikyti pasiektą dirvožemio kokybę.

Ūkininkas mano, kad jo sėkmės formulė – skaičiavimas kiekvienu konkrečiu atveju, dirvožemio būklės stebėsena ir augalininkystės technologijų intensyvumo nustatymas atskiruose laukuose.

Po trejų metų ūkininkas įvykdė trečią sąlygą – ne tik išsaugoti dirvožemio savybes, bet ir jas pagerinti. Stengiantis daugiau paimti iš dirvožemio, reikia atitinkamai daugiau ir grąžinti. Visos augalinės liekanos, tinkamai paruoštos, turi grįžti į dirvožemį. Ūkininkas niekam nedovanoja šiaudų, o palieka laukuose.

Tinkamai paruoštos ir įterptos augalinės liekanos, kaip sakė ūkininkas, leidžia įgyvendinti ketvirtą sąlygą – greičiau atstatyti dirvožemį siauros specializacijos sėjomainoje.

Principai, kurių laikomasi

Ūkininkas pabrėžė, kad kiekvienas ūkio šeimininkas turi gerai žinoti savo laukų dirvožemio savybes ir juose vykstančių procesų spartą. Tai padeda daug paprasčiau priimti sprendimus ir lengviau parinkti augalų kaitą, nes kai kuriuose laukuose keletą metų auginami kukurūzai, arba po kukurūzų sėjami žieminiai kviečiai. Tai – penktoji sąlyga, kurią pavyko įgyvendinti, – sakė ūkininkas.

Bulgarijoje įspūdingai atrodo dideli pasėlių masyvai

Ūkininko nuomone, intensyviuose ūkiuose būtinos moksliškai pagrįstos technologijos ir svarbu laikytis šių principų:

• žemės dirbimas besąlygiškai turi atitikti vietos klimatines sąlygas;
• sumažinti mechaninį poveikį dirvožemiui;
• žemės dirbimo intensyvumas parenkamas, priklausomai nuo dirvožemio būklės ir auginamų augalų;
• žemės dirbimas turi užtikrinti optimalų augalų augimą ir nebloginti dirvožemio savybių;
• optimizuoti tręšimo normas, priklausomai nuo auginamų augalų, sėjomainos ypatumų, tręšimas turi atitikti ne tik dirvožemio, bet ir augalų būklę;
• dirvožemio savybių gerinimui naudoti mikrobiologinius preparatus;
•  mikrobiologiniai preparatai parenkami pagal dirvožemio būklę ir auginamų augalų fiziologinius poreikius.

Ūkininkas savo svečiams visuomet pataria skaičiuoti ir negalvoti, kad pasirinktas sprendimas teisingiausias. Reikia nebijoti eksperimentuoti, tai labai svarbu intensyviai dirbantiems žemę. Įsitikinkite, ar jūsų dirvožemiui tikrai to reikia. Gal svarbu mažinti dirbimo gylį, o gal atsisakyti dirbimo ir sėti tiesiogiai? Kiekvienas papildomas važiavimas – išlaidos. Ar derlius padengia perteklinį dirbimą?

MŪ inf.