Vašingtonas/Stokholmas. JAV Nacionalinė mokslų akademija paskelbė informaciją, kad jautienos gamyba kenkia aplinkai dešimt kartų daugiau nei kitos gyvulininkystės ar maisto gamybos šakos. Švedai prakalbo apie būtinybę didinti jautienos kainas Europos Sąjungoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai išmatavo sąnaudas ir poveikį aplinkai, gaminant jautieną, ir pranešė, kad mėsai auginamiems galvijams reikia 28 kartų daugiau žemės ir 11 kartų daugiau vandens išteklių nei kiaulienos, paukštienos, kiaušinių ar pieno gamybai. Palyginti su kitų gyvulių grupėmis, mėsiniai galvijai į aplinką išskiria 5 kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir 6 kartus daugiau azoto junginių.

Tyrėjai sukūrė vieningą metodiką, kuri leido palyginti penkis gyvūninės kilmės maisto produktus (jautieną, kiaulieną, paukštieną, kiaušinius, pieną) bei analizavo keturis poveikio aplinkai veiksnius (žemės, vandens panaudojimą, azoto junginių ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą).

Mokslinius tyrimus paskatino faktas, kad visame pasaulyje suvartojama vis daugiau mėsos. Ji išlieka vienu pagrindinių maistinių baltymų šaltiniu. Vienam žmogui daugiausiai šios rūšies produktų tenka Liuksemburgo ir JAV piliečiams. Nuo jų mažai atsilieka Austrijos, Danijos, Italijos, Portugalijos ir Ispanijos gyventojai.

„Mes nesiūlome rinktis tik augalinį maistą, tačiau galvojant apie savo mitybą, nereikia pamiršti ekologijos ir aplinkos tausojimo", - sakė vienas iš tyrimo autorių prof. Gidonas Ešelis (Gidon Eshel).

Švedai įsitikinę, kad be papildomų apribojimų jautienos suvartojimo sumažinti nepavyks, todėl dar 2013 m. pasiūlė visoje Europos Sąjungoje didinti šios rūšies mėsos kainas. Šalies žemės ūkio valdyba pareiškė, kad didesnės jautienos kainos leistų sumažinti neigiamą poveikį aplinkai.

„Mėsa turėtų būti brangesnė vartotojų ir aplinkos labui, - sakė Švedijos parlamento narys Maritas Paulsenas (Marit Paulsen). - Mes privalome įvesti išmetamųjų teršalų mokestį, negalime tiek daug aukoti vardan mėsos".

MŪ inf.