Londonas. Škotijos aukštojo mokslo įstaigų bendras tyrimas atskleidė naujų karvių virškinimo trakte gyvuojančių mikroorganizmų padermių. Tokios žinios vertingos gerinant galvijų šėrimą ir atveria daugiau galimybių bioenergetikoje.

Saugi pieno ir mėsos gamyba – kiekvieno galvijų augintojo prioritetas. Supratimas, kaip šie gyvūnai perdirba augalinius pašarus, išgauna iš jų reikalingas medžiagas ir energiją, panaudoja jas kūno masės augimui bei pieno sintezei, padeda užtikrinti tvarią ir ekonomiškai naudingą gyvulininkystę.

Be to, fermentai, karvių didžiajame prieskrandyje skaidantys augalinės kilmės substratą, gali būti naudojami ir biojėgainėse, kuriant naujus biodegalus.

Aberdyno, Edinburgo universitetų ir dar kelių Škotijos aukštųjų mokyklų mokslininkų komanda, pasinaudodama pažangiausia genetinių tyrimų metodika (metagenomika), analizavo 43 karvių didžiojo prieskrandžio mikrofloros sudėtį ir atrado 913 skirtingų mikroorganizmų padermių. Tyrėjai taip pat aptiko naujų fermentų, kurie padeda išgauti energiją iš augalinės kilmės substrato, todėl daugelis anksčiau nežinomų mikrobų galėtų būti naudojami biokuro gamyboje ir biotechnologijų pramonėje.

„Iš tikrųjų mes tik pradedame suprasti, kokia šių mikroorganizmų funkcija. Daugelis iš jų labai skiriasi nuo mums žinomų. Jei pagerinsime karvių ir kitų atrajotojų virškinimo procesų efektyvumą, galėsime pagaminti daugiau maisto produkcijos, sunaudojant mažiau išteklių“, – tyrimo rezultatų praktinį aspektą, tobulinant gyvulių racionus, pabrėžė prof. Mikas Votsonas (Mick Watson) iš Edinburgo universiteto Roslino instituto (Jungtinė Karalystė).

MŪ inf.