Baltieji dobilai ganyklose naudingi ir dėl klimato
2020-06-15

Londonas. Britų mokslininkai įrodė, kad kai kurių tipų ganyklose išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis yra mažesnis, nei manyta anksčiau.

Pasak vienos seniausių žemės ūkio tyrimų institucijų pasaulyje - „Rothamsted Research“ mokslininkų, ganyklose laikomų galvijų bandų neigiamas poveikis klimatui gali būti „pervertintas“.

Jie nustatė, kad ganyklose, kuriose auga baltieji dobilai (jie paprastai sėjami siekiant sumažinti azoto trąšų poreikį), ganomų galvijų šlapime susidaro beveik dvigubai mažesnis azoto oksido kiekis nei buvo manyta anksčiau. Apie šį britų mokslininkų tyrimą rašo portalas farminguk.com.

Azoto oksidas yra galingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios globalinį atšilimą veikia 265 kartus stipriau nei CO2.

Remiantis anksčiau pateiktas mokslininkų duomenimis, šis azoto oksido „išmetamųjų teršalų faktorius“ įvertintas 0,77 proc. Tačiau neseniai atliktas „Rothamsted Research“ komandos eksperimentas parodė, kad gyvulių šėrimas baltųjų dobilų mišiniu minėtą rodiklį sumažina iki 0,44 proc. (atsižvelgiama į papildomą azoto kiekį, kurį iš oro sulaikė dobilai).

Pagrindinis tyrimo autorius dr. Grehemas Mak Olifas (Graham McAuliffe) komentavo: „Šie skirtumai iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti ne tokie dideli, tačiau kai naudojami skaičiavimui dėl galvijų poveikio klimatui, jie tampa labai svarbūs, nes šioje grandinėje azoto oksidas gali sudaryti daugiau kaip 40 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.“

Šis naujas tyrimas buvo pirmasis tokio pobūdžio, kai mokslininkai įvertino su klimato kaita susijusią baltųjų dobilų kiekybinę naudą, pasiektą tiek tiesiogiai sumažinant azoto oksido kiekį ganyklose, tiek netiesiogiai dėl mažesnio mineralinių trąšų poreikio.

„Turimi duomenys rodo, kad baltųjų dobilų įdėjus į įprastus varpinių žolių mišinius, ganyklose sumažėja mikroorganizmų bendrijų, susijusių su azoto oksido išskyrimu, palyginti su mikrobų bendruomenėmis, stebimomis įprastose varpinių žolių ganyklose“, - pridūrė tyrimo bendraautorė dr. Laura Kardenas (Laura Cardenas).

„Nepaisant to, kad baltieji dobilai tikriausiai netaps „sidabrine kulka“, padedančia visiškai išvengti žemės ūkio poveikio klimato kaitai, jie leidžia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Taigi, mes rekomenduotume ankštinius augalus dažniau įtraukti į ganyklinių pašarinių augalų mišinius. O baltuosius dobilus vertinti kaip vienus svarbių augalų, kurie padeda žemės ūkiui palaikyti vėsesnę planetą“, - apibendrino mokslininkė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai