Bakterijos padeda kukurūzams geriau pasisavinti azotą
2021-05-10

Bona. Vokietijos Bonos universiteto Augalų mokslų ir išteklių išsaugojimo instituto mokslininkai tyrė skirtingas kukurūzų veisles, ieškodami priežasčių, kas lemia nevienodą jų derlingumą. 

Ekspertų komanda, vadovaujama dr. Peng`o Yu (Peng Yu), atrado fermentą flavono sintazę 2, kuris panaudojamas tam tikrų flavonoidų molekulių gamybai. Vėliau susintetintos medžiagos paskleidžiamos į dirvą.

Žinoma, kad flavonoidai suteikia gėlėms ir vaisiams spalvą, tačiau dirvožemyje jie atlieka kitokią funkciją. Šios medžiagos palaiko tam tikrų specifinių bakterijų kaupimąsi apie šaknis. Savo ruožtu, mikroorganizmai skatina augalo šoninių šaknų vystymąsi ir kukurūzai gali absorbuoti daugiau azoto. Tai reiškia, jog flavonoidus sintetinti galintys augalai auga geriau, net jei dirvoje yra mažiau azoto, palyginti su veislėmis, kurioms nebūdinga ši savybė.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Mokslininkai atliko eksperimentą su kukurūzų veisle LH93, kuri yra jautri aplinkos sąlygoms ir nepasižymi derlingumu. Pirmiausia jie pasodino bandomuosius augalus į dirvą, kurioje prieš tai augo labai produktyvi veislės linija. Rezultatai buvo akivaizdūs – LH93 augo žymiai geriau. Vėliau tyrėjai pasodino bandomuosius augalus į sterilizuotą dirvą, kurioje buvo išnaikintos visos bakterijos, ir kukurūzai nepasiekė savo potencialo.

Kito eksperimento metu, kuriuo taip pat norėta įrodyti bakterijų įtaką augimui, mokslininkai panaudojo kukurūzų veislę, dėl genetinės mutacijos negalinčią formuoti šoninių šaknų. Pasodinus augalus į dirvą, kurioje gausu specifinių bakterijų, augalo šoninės šaknys vis dėl to išsivystė. 

Nors kol kas neaišku, kaip kai kurios kukurūzų atmainos įgavo savybę sintetinti flavonoidus ir pritraukti bakterijas, manoma, kad tai padeda augalam susidoroti su azoto trūkumu.

Šis makroelementas yra svarbus augalų augimui tiek, kad ūkininkai priversti didinti jo kiekį dirvoje dirbtinai tręšdami laukus. Lyjant dalis cheminių medžiagų išsiplauna į paviršinius ir gruntinius vandenis. Jos patenka į atmosferą kaip azoto oksidas ir amoniako dujos, kurios prisideda prie šiltnamio efekto. Be to, azoto trąšų gamybai reikia daug energijos. 

Anot prof. Pengo Yu, veisiant kultūras, kurios geba privilioti bakterijas ir taip pagerinti azoto pasisavinimą, galima žymiai sumažinti azoto trąšų poreikį.

Kaip rašoma mokslo leidinyje „Nature Plant“, tyrimas rodo, jog augalai geba formuoti dirvožemio, kuriame auga, sąlygas, kol galiausiai jos tampa naudingos. Tačiau šis aspektas iki šiol ignoruojamas kuriant naujas kultūrų veisles. 

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai