Bernas. Tarptautinė mokslininkų komanda įrodė, jog šalyse, kurių gyventojai gauna mažas ir vidutines pajamas, plinta antimikrobinėms medžiagoms atsparios gyvulių infekcijos. Pirmą kartą tyrėjai sudarė regionų, kuriuose reikia imtis skubių veiksmų, žemėlapį.

Indijoje, Kinijoje, Lotynų Amerikoje ir Afrikoje stebimas precedento neturintis ekonomikos augimas. Didėjant žmonių pajamoms, keičiasi gyvulinės kilmės produktų vartojimas. Afrikoje mėsos paklausa padidėjo daugiau kaip 50 proc., Azijoje ir Lotynų Amerikoje – daugiau kaip 65 proc. Siekiant patenkinti gyventojų apetitą, sparčiai vystosi gyvulininkystė, tačiau pernelyg aklai pasitikima antimikrobiniais vaistais. Ūkininkai naudoja juos gyvulių gydymui ir tam, kad užkirstų kelią infekcijų plitimui perpildytuose garduose, neretai – norint padidinti priesvorius ir savo pelną.

Perteklinis antimikrobinių medžiagų naudojimas sukelia rimtų padarinių visame pasaulyje: sparčiai daugėja atsparių bakterijų kiekis, o vaistai netenka savo veiksmingumo. Besivystančiose šalyse nėra tiek daug antimikrobinių medžiagų naudojimą pagrindžiančių dokumentų ir reglamentų, palyginti su turtingomis valstybėmis, kuriose įdiegtos stebėjimo sistemos.

Tyrėjų komanda, vadovaujama prof. Tomo Fan Bekelio (Thom Van Boeckel) iš Aplinkosaugos sprendimų instituto prie Šveicarijos federalinio technologijų instituto Ciuriche, sudarė šalių, kuriose grėsmingai didėja bakterijų atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, žemėlapį. Naujausi duomenys paskelbti mokslo žurnale „Science“.

Mokslininkai surinko didelę literatūros duomenų bazę ir išsiaiškino, kokiose šalyse ir gyvūnų rūšyse paplitusios atsparios, per maistą plintančios bakterijos: Salmonella spp., E. coli, Campylobacter spp., Staphylococcus spp.

Šiaurės rytų Kinija, šiaurės rytų Indija, pietų Brazilija, Iranas, Turkija – regionai, kuriuose problema yra ypač aktuali. Šiose šalyse anksčiau paminėtos bakterijos yra atsparios daugeliui vaistų, kurie naudojami tiek gyvūnams, tiek žmonėms gydyti. Mokslininkai pasidžiaugė, jog situacija Afrikoje, išskyrus Nigeriją ir Johanesburgo apylinkes Pietų Afrikos Respublikoje, yra patenkinama.

Didžiausias bakterijų atsparumas nustatytas tetraciklinams, sulfonamidams, penicilinui, kvinolonų grupės antibiotikams. Kai kuriuose regionuose šios medžiagos yra visiškai neveiksmingos, gydant gyvulių infekcijas.

Mokslininkai išskyrė naują indeksą, kuris padeda stebėti atsparumo vaistams vystymosi tendencijas. Nustatyta, jog per pastaruosius 20 metų vištų ir kiaulių rodiklis padidėjo beveik trigubai. Šiuo metu apie trečdalis antimikrobinių medžiagų negali paveikti 50 proc. viščiukų populiacijos ir ketvirtadalis vaistų neveiksmingi 50 proc. kiaulių.

„Bakterijų atsparumas vaistams yra visuotina problema. Nėra prasmės dėti daug pastangų, siekiant sumažinti ją vienoje pasaulio pusėje, jei kitoje situacija smarkiai blogėja“, – pabrėžė projekto vadovas.

MŪ inf.