JAV, gegužės 28 d. Mokslininkams pavyko išaiškinti tris baltymus, kurie reguliuoja sočiųjų riebalų rūgščių lygį augaluose. Manipuliavimas šiais baltymais gali leisti padidinti aliejaus kiekį javų grūduose, maistinę jų vertę, taip pat pravers ir biochemijos bei biokuro pramonei, rašo svetainė „e! Science News".

Per eksperimentus su baltažiedžiais vaireniais Arabidopsis thaliana mokslininkai išaiškino baltymus FAP1, FAP2 ir FAP3, dalyvaujančius augalams gaminant sočiąsias riebalų rūgštis. Pasirodo, kad šie baltymai reguliuoja ne tik rūgščių kiekį bei tipą, bet ir yra labai jautrūs aplinkos temperatūros svyravimams. Tai gali reikšti, kad sočiąsias riebalų rūgštis augalai naudoja aplinkos stresui sumažinti.

„Šis darbas turi didžiulės įtakos modeliuojant sočiųjų riebalų rūgščių lygį augaluose, o tai labai svarbu ne tik maisto, bet ir biochemijos bei biokuro pramonei", - teigia Salko instituto profesorius Josephas Noelas. Kadangi sočiosios riebalų rūgštys, kaip molekulės, turi itin daug energijos, jos ilgainiui gali tapti pačiu pigiausiu ir prieinamiausiu šaltiniu biopramonės gaminiams.

Nors specialistai ir nustatė baltymus, valdančius sočiųjų riebalų rūgščių sankaupas augalų audiniuose, kol kas neaišku, kaip šie baltymai veikia molekulių lygyje. Tokios žinios leistų keisti baltymų aktyvumą ir išvesti naujų veislių, kurios šių rūgščių gamintų daugiau arba geresnės kokybės.

Jeigu paaiškėtų, kad atrastieji baltymai padeda augalams dar ir tvarkytis su aplinkos stresu, šį poveikį būtų galima sustiprinti dar labiau. Tokiu atveju ūkininkai galėtų auginti javus biokurui žemėje, kuri netinkama maistinėms kultūroms auginti.

„Mes žengiame į prognostinės biologijos amžių, - sako Ajovos universiteto genetikos profesorė Eve Wurtele. - Tai reiškia, kad kompiuteriais nustatysime genų funkcijas, modeliuosime biologinius procesus ir prognozuosime pasekmes, kurių atskiro geno pakeitimas turėtų sudėtingam biologiniam viso organizmo tinklui".

MŪ inf.