Antimikrobinės medžiagos keičia dirvožemio mikroflorą
2014-04-23

Berlynas. Vokietijos Aplinkos sveikatos tyrimų centro mokslininkai nustatė, kad antibiotikais ir antibakteriniais preparatais sulfonamidais užterštas mėšlas, patekęs į laukus kaip organinė trąša, ilgam pakeičia dirvožemio bakterijų sudėtį.

Miuncheno Helmholco centro ir Juliaus Kühn instituto tyrėjai pastebėjo, kad gyvulininkystėje dažnai naudojama medžiaga sulfadiazinas paveikia dirvožemio mikrofloros populiacijų santykį. Antimikrobinės medžiagos, patekusios į aplinką su mėšlu, sumažina natūralių mikroorganizmų kiekį dirvoje, todėl susidaro palankios sąlygos daugintis patogeninėms bakterijoms. Kai kurios jų padermės gali būti pavojingos žmogui.

Internetinėje mokslinėje svetainėje „Plos ONE" paskelbti tyrimų rezultatai patvirtina hipotezę, kad gyvulių gydymui naudojamos medžiagos gali būti aplinkos taršos šaltiniu. „Po daugkartinio tręšimo mėšlu, kuriame aptinkama antimikrobinių medžiagų, blogėja dirvos bakterinė sudėtis. Ilgainiui sutrikus mikroorganizmų pusiausvyrai ir natūraliems dirvožemio procesams, sumažėja derlingumas", - perspėja prof. Michaelis Šloteris (Michael Schloter).

LYTAGRA 19 07 04 mob

Mokslininkai nustatė, kad dirvoje daugėja žmonių sveikatai pavojingų bakterijų, kurios nulemia plataus masto pasekmes. „Dėl nuolatinio kontaktavimo su šiais mikroorganizmais, didėja infekcinių ligų rizika, ypač kvėpavimo sistemos susirgimų, kurių sukėlėjai plinta oro lašeliniu būdu", - mokslininkai sunerimę, kad vis daugiau aplinkoje paplitusių mikrobų yra atsparūs dažniausiai naudojamoms antimikrobinėms medžiagoms. Tyrimo autoriai siūlo griežtinti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai