Vilnius. Lietuva yra tarp penkių mažiausiai veterinarinių antibiotikų parduodančių ES šalių, jų naudojimas ir toliau nuosekliai mažėja, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Skaičiuojama, kad vidutiniškai mūsų šalies veterinarijoje sunaudojama 35,5 mg/kg biomasės antimikrobinių medžiagų.

Pasak VMVT direktorius Manto Staškevičiaus, besaikis antibiotikų naudojimas ne tik žalingas gyvūnų gydymui, nes bakterijos ilgainiui tampa atsparios ir vaistai gali nebeturėti reikiamo poveikio, bet antibiotikų likučiai mėsoje gali sukelti ir riziką žmonių sveikatai.

Anot jo, nors mažėjimo tendencijos džiugina, tačiau ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas ūkių kontrolei, parduodamos mėsos kokybei, nuolatiniam ūkininkų informavimui ir švietimui.

Lietuvoje ir ES nuolat stebimas antibiotikų naudojimas. EFSA ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro skelbiamoje ataskaitoje teigiama, kad 2020 m. dažniausiai ES registruota zoonozė ir per maistą plintančių žmonių ligų priežastis buvo kampilobakteriozė.

Žmonių ir naminių paukščių kampilobakterijos ir toliau išlieka labai atsparios ciprofloksacinui, fluorochinolonų grupės antibiotikui, kuris dažniausiai naudojamas kai kurioms bakterinėms žmonių infekcijoms gydyti.

Salmonella enteritidis yra dažniausiai žmonių susirgimus sukelianti salmonelė, nustatyta, kad didėja šių bakterijų atsparumas chinolonų/fluotochinolonų klasės antibiotikams.

Gyvūnų Campylobacter jejuni ir Salmonella Enteritidis atsparumas antibiotikams išlieka vidutinis arba didelis. Pastebimas žmonių salmonelių atsparumo tetraciklinams ir ampicilinui mažėjimas, tačiau atsparumas šiems antibiotikams vis dar išlieka didelis tiek žmonių, tiek gyvūnų bakterijose.

Be to, daugiau nei pusėje ES šalių pastebėta statistiškai reikšmingo plataus spektro β-laktamazę (ESBL) gaminančios E. coli paplitimo mažėjimo tendencija tarp maistinių gyvūnų. Taip pat maistinių gyvūnų E. coli ir Salmonella atsparumas karbapenemams išlieka itin mažas.