Briuselis. Nuo šių metų birželio visoje ES uždrausta naudoti cinko vaistinius preparatus, kuriais gydytas veršelių viduriavimas nujunkymo laikotarpiu. Uždraudus šiuos preparatus, vakcinos tapo vis svarbesnės valdant kolibakteriozę.

Cinko pagrindu pagamintuose produktuose paprastai farmakologinė cinko oksido dozė būdavo gerokai didesnė, nei leidžiama dabar, rašo portalas agrarheute.com.

Žarnyno lazdelė (Escherichia coli) vis dar yra viena pagrindinių problemų kiaulininkystės ūkiuose, ypač jauniems gyvuliams pereinant nuo pieno prie kietų pašarų. Kritinis laikas, kada paršeliai viduriuoja dažniausiai, yra 1–2 sav. po nujunkymo. 

Sergantiems gyvuliams gydyti naudotas antibiotikas kolistinas, tačiau dabar ši vaistinė medžiaga skiriama tik išimtinais atvejais. 

Tad, neturint galimybės rinktis tokių preparatų, daugiau dėmesio teks skirti prevencijai. Šiuo metu rinkoje yra gamyklinių pašarų įvairioms amžiaus grupėms su mažesniu žaliųjų baltymų kiekiu, intensyviai pritaikomos organinės rūgštys, inkapsuliuotos rūgštys, pro- ir prebiotikai.

Taip siekiama sumažinti plonosios žarnos turinio pH, kad koliforminės bakterijos negalėtų daugintis, prisitvirtinti prie gleivinės ir gaminti toksinų.

Be to, jau keletą metų naudojami skiepai, pavyzdžiui, nuo Shiga toksino, kurie padeda išvengti edemligės. Yra ir geriamoji vakcina, gydanti koliforminį viduriavimą po nujunkymo.

Vis dėlto, prieš naudojant šias vakcinas, ūkiuose reikėtų atlikti išsamią diagnostiką ir išskirti konkrečias paplitusias E. coli padermes, kad problema nebūtų tiesiog apeita.