Vilnius. Dviejų rajonų pieninių galvijų bandose įtariama mėlynojo liežuvio liga (MLL), praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

Lauksargių seniūnijos (Tauragės r.) ir Šilavoto seniūnijos (Prienų r.) ūkiuose įtarimai dėl mėlynojo liežuvio ligos kilo atliekant ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų stebėseną.

Ištyrus atrinktus mėginius, laboratorinių tyrimų rezultatai parodė galimą ligos buvimą, tačiau klinikinių MLL požymių gyvuliams ūkiuose nenustatyta, todėl mėginiai bus išsiųsti į ES referentinę laboratoriją galutinei diagnozei patvirtinti.

Atsakymą dėl galutinės diagnozės tikimasi gauti kitą savaitę. Jeigu įtariami MLL atvejai pasitvirtintų, tai būtų pirmasis šios ligos protrūkis Lietuvoje. 

VMVT teigimu, šiuo metu netaikomi ribojimai galvijų prekybai nei Lietuvoje, nei su kitomis šalimis.

Ūkiuose atliekami tyrimai

Kol laukiama galutinių tyrimų rezultatų, MLL įtariamuose ūkiuose atliekamas epizootinis tyrimas, apribotas galvijų judėjimas, imami papildomi mėginiai iš įtariamos bandos, aplinkinių ūkių ir dalies ūkių, kurie įsigijo galvijų iš įtariamo ligos židinio.

Taip pat specialiomis gaudyklėmis bus gaudomi mašalai, stengiantis nustatyti, ar ligos platintojų šiuo laikotarpiu vis dar yra ir ar jie yra užsikrėtę MLL virusu.  

Patvirtinus MLL, Lietuva ar jos dalis prarastų laisvos nuo MLL šalies statusą, tai reiškia, kad eksportuojant į šios ligos neapimtas šalis bus privaloma atlikti papildomus tyrimus.  

Į šalis, kuriose ši liga nustatyta, gyvulius bus galima vežti laikantis specialiųjų sąlygų (pavyzdžiui, 14 dienų išlaikyti apsaugotus nuo vabzdžių ir per tą laiką ištirti dėl ligos PGR metodu arba vakcinuoti gyvulius ir išlaikyti juos mažiausiai 30 dienų). 

Prekybai mėsa ir jos produktais, pienu ir jo produktais apribojimai nėra taikomi. 

Liga – didžiojoje dalyje ES šalių

Artimiausia šalis, kurioje šiemet nustatyta MLL, yra Lenkija, ten atvejai fiksuoti pasienyje su Kaliningrado sritimi ir prie Baltijos pajūrio.

Šiemet nauji MLL atvejai taip pat buvo registruoti Portugalijoje, Italijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje Bulgarijoje, Balkanų šalyse. Liga yra apėmusi didžiąją dalį Europos Sąjungos šalių.  

Šių šalių patirtis rodo, kad klimato kaita, ligą galinčių pernešti vabzdžių (mašalų) plitimas ir intensyvi gyvulių prekyba prisideda prie ligos plitimo Europoje, tačiau gyvulių gaištamumas nėra didelis.

Anot VMVT, didžiausi nuostoliai patiriami dėl papildomų reikalavimų prekybai gyvuliais, taip pat dėl gyvulių (ypač avių) gaišimo, užsikrėtusių gyvulių sumažėjusio primilžio, priesvorių, sumažėjusios produkcijos, reprodukcinių nuostolių bei ilgo gydymo.

Nors galvijai užsikrečia dažniau nei avys, ligos požymiai jiems ne visuomet pasireiškia. Žmonėms ši liga nepavojinga. 

Liga plinta per Culicoides šeimos smulkiuosius kraujasiurbius mašalus, kurie įkandimais perduoda virusą ir yra gausiai randami daugelyje gyvulių laikymo vietų tiek lauke, tiek ir tvartuose. Stiprus vėjas šiuos mašalus gali išnešioti dideliu atstumu. 

VMVT ragina ūkininkus imtis visų būtiniausių biosaugos priemonių, o apie bet kokius MLL įtarimus reikia kuo skubiau pranešti privačiam veterinarijos gydytojui ir  VMVT.