Vilnius. Lietuvos avių augintojų asociacija (LAAA) švenčia pergalę – Žemės ūkio ministerija parengė tvarką, pagal kurią bus iš dalies kompensuojamos vakcinos nuo mėlynojo liežuvio ligos (MLL).

„Asociacija aktyviai dirbo dėl galimo vakcinų kompensavimo ir mūsų pastangos buvo prasmingos – parengta kompensavimo tvarka, tai reikšmingas pasiekimas visam sektoriui, kuris leis ūkininkams apsaugoti bandas patiriant mažesnę finansinę naštą“, – džiaugėsi LAAA direktorė Gintarė Kisielienė. Jos teigimu, Lietuva, ko gero, yra vienintelė Europoje valstybė, kuri iš dalies kompensuos MLL vakciną.

Praėjusį rudenį MLL jau buvo nustatyta Lietuvoje. Specialistai akcentuoja, kad šiuo metu efektyviausia apsaugos priemonė yra vakcinacija, kuri ne tik padeda sumažinti ligos plitimą, bet ir leidžia išvengti reikšmingų ekonominių nuostolių ūkiuose.

Artėjant naujam ganykliniam sezonui, avių augintojams primenama apie būtinybę įvertinti pasirengimą mėlynojo liežuvio ligai, ypač atsižvelgiant į tai, kad ji plinta per kraujasiurbius vabzdžius, todėl ūkininkai negali visiškai kontroliuoti užsikrėtimo rizikos.

„Kadangi specifinio gydymo nėra, prevencija tampa esminiu ligos valdymo įrankiu. Vakcinacija mažina ligos sunkumą, viremiją ir galimus nuostolius, o papildoma paskata vakcinuoti avis tapo valstybės numatyta dalinė išlaidų kompensacija“, – kalbėjo G. Kisielienė.

Pagal patvirtintą tvarką parama teikiama už savanorišką avių vakcinaciją nuo Lietuvoje paplitusio MLL serotipo. Šiuo metu aktualus yra 3-iasis serotipas (BTV-3). Kompensacijos dydis siekia 2,5 Eur už vieną vakcinacijos kartą, o jei reikalingos dvi dozės – iki 5 Eur vienam gyvūnui.

Kaip aiškina LAAA, 2026 m. kompensuojama vakcinacija, atlikta nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d. Vėliau bus taikomas pereinamasis laikotarpis – nuo praėjusių metų birželio 1 d. iki einamųjų metų gegužės 31 d., jei tam bus skirtas finansavimas. Praktikoje tai reiškia, kad po gegužės 31 d. atlikta vakcinacija jau bus priskiriama kitų metų kompensavimo laikotarpiui.

Į kompensaciją gali pretenduoti avių laikytojai, registruoti Ūkinių gyvūnų registre ir vykdantys pirminę žemės ūkio produktų gamybą. Kompensacija mokama tik už faktiškai vakcinuotus gyvūnus, atitinkančius amžiaus reikalavimus.

Paraiškos kompensacijai gauti bus teikiamos birželio mėnesį per Žemės ūkio duomenų centro informacinę sistemą. Esminė sąlyga – vakcinacijos duomenis į registrą turi suvesti veterinarijos gydytojas. Nors sąskaitų pateikti nereikės, jos išlieka kaip ūkininko patirtų išlaidų įrodymas. Jei vakcinacija nebus įregistruota, kompensacijos gauti nepavyks.

G. Kisielienė atkreipia dėmesį, kad kompensacija skiriama tik pačiai vakcinacijai, o veterinarijos gydytojo paslaugos – tokios kaip atvykimas ar darbo užmokestis – nėra kompensuojamos. Toks modelis pasirinktas siekiant užtikrinti platesnį paramos prieinamumą ūkiams.

Vakciną galima įsigyti dviem būdais: per veterinarijos paslaugų teikėją arba per ūkyje įdarbintą veterinarijos gydytoją. Pastaruoju atveju gydytojas gali išrašyti elektroninę veterinarinių vaistų paraišką. Jei ūkis tokio specialisto neturi, būtina naudotis išorinių veterinarijos paslaugų teikėjų pagalba.

Avių augintojams verta žinoti, kad vakcina negarantuoja visiškos apsaugos nuo infekcijos, tačiau reikšmingai sumažina ligos sunkumą ir ekonominius nuostolius. Moksliniai tyrimai rodo, kad skirtingų gamintojų vakcinų efektyvumas gali skirtis. Vokietijos Friedrich Loeffler instituto duomenimis, dviejų dozių vakcinacijos schema gali sukelti stipresnį neutralizuojančių antikūnų atsaką nei vienkartinė vakcinacija.

Ūkininkams rekomenduojama iš anksto pasirengti vakcinacijai: susirasti veterinarijos gydytoją, pasitikslinti naudojamą vakciną, suderinti tinkamą laiką, patikrinti gyvulių registraciją ir įsitikinti, kad duomenys bus tinkamai suvesti į sistemą. Taip pat svarbu žinoti, kad net ir pardavus ar išvežus gyvulį po vakcinacijos kompensacija gali būti išmokėta tam laikytojui, kuris faktiškai patyrė vakcinavimo išlaidas, jei visi duomenys buvo tinkamai užregistruoti.

„Vertinant esamą situaciją, pagrindinis sprendimas ūkiams šiandien nėra pasirinkti „geriausią“ vakciną, bet apskritai priimti sprendimą vakcinuoti. Atsižvelgiant į realią MLL riziką Lietuvoje ir valstybės taikomą finansinę paramą, vakcinacija tampa racionaliu ir ekonomiškai pagrįstu pasirinkimu“, – teigė G. Kisielienė.