Basf 23 01 02 Basf 2023 01 02 m1 +Rovaltra 2023 02 02
Veterinarija
Pažangus veterinarijos gydytojas ir pats svajoja ūkininkauti Laikas jauniems

Kaunas. LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos veterinarijos gydytojas Mingaudas Urbutis – pavyzdys, kiek jauni specialistai turi galimybių siekti profesinių aukštumų ir pasinaudoti mokslo laimėjimais.

M. Urbutis, prof. Ramūno Antanaičio komandos narys ir doktorantas, yra vienas tų, kuris gilinasi į inovacijas ir jų naudojimą gyvulininkystės ūkiuose.

„Naujosios technologijos labai padeda ankstyvai ligų diagnostikai ar pamatyti problemą dar nepasireiškus klinikiniams simptomams. Kuo anksčiau galime identifikuoti ligą, tuo daugiau šansų, kad nereikės su lašeline stovėti prie gyvulio“, – sako Mingaudas.

Bioversija 23 01 16

Inovacijos pasaulyje sparčiai tobulėja ir vis dažniau pritaikomos gyvulininkystės ūkiuose, naujausi technologiniai pasiekimai greitai pasiekia ir Lietuvą. Pasak veterinarijos gydytojo, Lietuvoje gana daug inovatyvių ūkininkų, kurie supranta technologijų reikšmę ir svarbą ūkio rodikliams.

„Matau, kaip viskas keičiasi, ir kiek tai duoda naudos – inovacijos yra patogu, naudinga, praktiška ne tik patiems ūkininkams, bet ir mums, veterinarijos gydytojams“, – sako M. Urbutis.

Vienu mygtuko paspaudimu – pluoštas informacijos

Mingaudas, kai mokėsi dirbti su automatinėmis sistemomis ir duomenų analize, taip pat atlikdamas mokslinius tyrimus, paaukojo daug laiko, kad pirmiausia pats sau pateiktų gaunamą informaciją patogiai ir galėtų matyti, kaip vieni rodikliai siejasi su kitais ir sueina į visumą.

Ūkininkams, naudojantiems inovatyvias technologijas, nepasimesti tarp tokios duomenų gausos ir suvaldyti savo bandą yra didelis iššūkis. Mingaudo manymu, jauni veterinarijos gydytojai šiuo atžvilgiu turi šiokį tokį pranašumą, nes LSMU Veterinarijos akademijoje studentams dėstant vidaus ligas jie mokomi analizuoti ir bandos valdymo sistemos duomenis, jais naudotis ir atpažinti, kokias problemas gali indikuoti.

Mingaudui didžiausią įspūdį daro detalės, kurias mygtuko paspaudimu galima gauti iš automatinių sistemų teikiamo didžiulio informacijos srauto. Būtent tai ir padeda gydytojui priimti teisingus sprendimus.

Labai svarbios ir Lietuvos ūkiuose jau dažnai naudojamos atrajojimo ir aktyvumo stebėsenos sistemos, kurios vienos iš pirmųjų perspėja apie galimas ligas. „Su inovatyvia atrajojimo ir ėdimo judesių stebėjimo sistema šiuo metu ir dirbu. Ji unikali tuo, kad dedama galvijui ant snukio ir fiksuoja kramtymo judesių pasikeitimus – tai leidžia sistemai identifikuoti kada jis atrajoja, kada ėda, kiek ir kada geria“, – su tokiomis naujovėmis veterinarijos gydytojui dirbti labai įdomu.  

Pasak jo, kai sistema parodo rizikos grupėje esančius gyvulius, veterinarui tereikia pritaikyti turimas žinias. Tuo pačiu M. Urbutis pabrėžia, kad labai svarbu ir žmogaus ryšys su gyvuliu, ir gaunamos informacijos, daugybės duomenų interpretavimas, kad būtų priimti teisingi sprendimai.

Žinias gilina stažuotėse užsienyje

Tobulėti jaunam veterinarijos gydytojui, dirbančiam Lietuvos sveikatos mokslų universitete, sudarytos visos sąlygos, jis turi prieigą prie pasaulio duomenų bazių ir pasaulinio lygio mokslininkų straipsnių.

„Tereikia turėti klausimą – po neilgos paieškos, perskaičius keletą straipsnių, atsakymą gausi. Žinoma, visada šalia yra ir seniau dirbančių patyrusių kolegų, su kuriais galima konsultuotis, nes ne viskas, kas pasaulyje teisinga, tinka Lietuvos sąlygoms, ypač kalbant apie produktyvumą, šėrimą. Tad svarbu tai įvertinti“, – kalbėjo Mingaudas.

LSMU Veterinarijos akademija bendradarbiauja su Hanoverio aukštąja veterinarijos mokykla ir Stambiųjų gyvūnų klinikos gydytojai kasmet vyksta ten stažuotis. Iš pradžių Mingaudui rūpėjo daugiau sužinoti praktinių dalykų, dabar daug laiko Vokietijoje jis skiria inovatyvių technologijų gyvulininkystės ūkiuose naudojimui.

„Galiu pasidžiaugti, kad tai, ką darome Lietuvoje, kaip vertiname gaunamą informaciją, nesame atsilikę nuo Vokietijos“, – sako Mingaudas, pridūręs, kad vis dėlto yra ko mokytis iš vokiečių. Jie turi sukaupę didelę patirtį, nes šalyje senos gyvulininkystės tradicijos, daug ūkių ir įvairių situacijų, kurias tenka spręsti veterinarams, tad ką nors naujo visada galima iš ten parsivežti.

M. Urbutis 2022-aisiais pradėjo bendradarbiauti ir su LSMU Praktinio mokymo ir bandymų centru. Direktoriaus Sigito Japerto rūpesčiu jis turėjo galimybę stažuotis Vokietijos ir Olandijos pienininkystės ūkiuose.

„Stažuotėse supratau, kad dar daug ko nežinau, o svarbiausias suvokimas turbūt buvo tai, jog šiuolaikinis veterinarijos gydytojas negali apsiriboti tik gyvūnų gydymu. Jis turi išmanyti ir ūkio valdymą, fermų išplanavimą, pašarų paruošimą – tai yra be galo plati specialybė ir ji nuolat kinta, todėl reikia ir nuolat atšviežinti žinias“, – pabrėžė M. Urbutis. Bet būtent tai jo darbą ir padaro labai įdomiu.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinika artimai bendrauja ir su Vienos veterinarijos universiteto profesoriumi Walter‘iu Baumgartner‘iu (Valteriu Baumgartneriu), kuris yra ir prof. R. Antanaičio veterinarų komandos mokslinių straipsnių bendraautorius, ir M. Urbučio doktorantūros konsultantas. Profesorius iš Austrijos mielai dalijasi savo patirtimi ir padeda jauniesiems Lietuvos kolegoms tobulėti.

Žemaitijoje norėtų kurti ūkį

„Man labai patinka mano darbas, kuris yra ne monotoniškas, kone kasdien suteikiantis iššūkių, tuo pačiu turintis ir rutinos. Darbas įvairus, reikalaujantis teisingų sprendimų, o tai verčia gerokai pasukti galvą“, – šypsosi Mingaudas.

Nors kartais jam gal ir norėtųsi daugiau ramybės darbe, vis dėlto priimtas teisingas sprendimas ir išgydytas gyvulys, užkirstas kelias ligai suteikia daug gerų emocijų ir pasitenkinimo.

Mingaudo laisvalaikis – gamta, knygos, kultūrinis šalies gyvenimas: „Kai dirbi su gyvūnais, reikia nepamiršti, kad esi žmogus, kuriame gali tilpti daug skirtingų dalykų.“ 

Gali būti, kad kada nors jis pasiryš išvažiuoti bent pusmečiui į užsienį, tačiau tvirtai teigia, kad emigrantu niekada netaps, nepaisant didelių profesinių perspektyvų Vakaruose: „Mane šaukia Lietuvos žemė, čia yra visa mano šeima ir artimieji.“

Kad taps veterinarijos gydytoju, Mingaudas nutarė dar būdamas paauglys. Ne kažkieno pavyzdžio įkvėptas, o tiesiog pats taip sugalvojęs. „Esu iš tų, kurie dar turi senelius kaime. Taigi, kaimas, gyvūnai, gamta mano pasirinkimui padarė didžiausią įtaką“, – sakė veterinarijos gydytojas.

Mingaudas beveik visada žinojo, kad nori dirbti su ūkiniais gyvūnais. „Kartą buvo užėjusi silpnumo akimirka, kai pamačiau perspektyvą dirbti ir su smulkiaisiais. Bet supratau, kad mano sena svajonė su tuo sunkiau derėtų, tad toliau ėjau pasirinktu keliu“, – sakė Mingaudas.

Ta svajonė – gyventi kaime ir ūkininkauti. Įgyvendinęs profesinius tikslus, Žemaitijoje, kur yra jo šaknys, galbūt vieną dieną Mingaudas imsis ir naujos gyvenimo misijos.

Autorius: Dovilė Šimkevičienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Kaip jūsų ūkį paveikė 2022-ųjų infliacija?
Visos apklausos