Paukščių gripo grėsmė kelia įtampą (papildyta)
2020-01-23

Vilnius. Europoje toliau plintant didelio patogeniškumo paukščių gripui, Lietuva griežtina kontrolę ir imasi priemonių, galinčių padėti apsaugoti šalį nuo šios ligos.

Paukštininkystės sektoriaus atstovai atkreipia dėmesį, kad valstybės paramos, skirtos apsisaugoti nuo gripo, skirstymas vis dėlto nėra teisingas.

Apie tai vakar diskutuota Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje. Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos, situacija tikrai neramina ir grėsmė yra tikrai nemaža, nes protrūkiai fiksuojami netoli nuo Lietuvos esančios šalyse. Rizika iškilusi ir mūsų šalies paukštininkystės sektoriui, nes nustačius protrūkį, iškart užsidarytų trečiosios šalys.

Jam antrino ir situaciją apžvelgęs VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis teigdamas, kad pasekmės galėtų būti dramatiškos, nes komercinėms paukščių laikymo vietoms yra ne tik grėsmė užsikrėsti, bet ir patekti į apribojimų zonas. „Nustačius komercinėje vietoje brėžiamos trijų ir dešimties kilometrų zonos, kuriose vykdoma visiška paukštienos ir jos produktų judėjimo kontrolė, plius ribojimas – uždraudžiama iš tų zonų išvežti ne tik gyvus paukščius arba perinius kiaušinius, bet ir visus paukštienos produktus“, - pasakojo M. Masiulis.

Plinta didelio patogeniškumo virusas H5N8

Paukščių gripą sukelia virusas, kuriam imliausi yra kalakutai ir vištos. Jo šaltinis – laukiniai vandens paukščiai, kurie net ir nesirgdami patys, gali sėkmingai pernešti virusą dideliais atstumais.

Pasak VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo, nustačius atvejį laukiniuose vandens paukščiuose, nė viena šalis netaiko prekybinių apribojimų, o šalyje būtų vykdoma sugriežtinta naminių paukščių laikymo kontrolė, gaišenų paieška, visuomenės informavimas. Būtų sustatyti įspėjamieji ženklai gyventojams, draudžiantys laukinių paukščių maitinimą, taip siekiant išvengti didesnės koncentracijos vienoje vietoje.

Tuo tarpu nustačius protrūkį naminių paukščių laikymo vietoje, visi paukščiai, jų produktai ir kiaušiniai naikinami, vykdomas pašarų, medikamentų ir mėšlo utilizavimas, dezinfekcijos darbai ir nustatomos apsaugos bei stebėsenos zonos. Jose ribojamas paukščių bei jų produktų judėjimas, jis taikomas 21 ir 30 dienų, priklausomai nuo to, kuri yra zona.

M. Masiulis atkreipė dėmesį, kad Europos Komisija pasilieka teisę, stebėdama epizootinę informaciją, nustatyti žymiai didesnes apribojimų zonas, kas ir buvo pritaikyta protrūkių šalims. „Priemonės, kurios taikomos stebėsenos zonoje, gali būti taikomos administracinėje zonoje – rajono savivaldybės ar net apskrities ribose, priklausomai nuo to, kiek yra protrūkių. Taip pat trečiosios šalys visada pasilieka teisę sprendimą taikyti vienašališkai uždrausti eksportą iš visos šalies, net atsiradus keliems nedideliems protrūkiams“  - kalbėjo VMVT atstovas, pridurdamas, kad po protrūkių Lenkijai vienašališkai eksportą uždarė Ukraina ir Honkongas.

Jo teigimu, Lietuvoje yra paukščių gripo plitimo rizika, nes per šalį eina netgi keli laukinių vandens paukščių migracijos keliai, o Lenkijoje pirmieji protrūkiai ir pasireiškė būtent ties laukinių ančių migracijos keliais. „Tiksliai pasakyti, kad būtent šitie paukščiai ir įnešė virusą, yra sunku, tačiau išanalizavus jo savybes, matosi, kad virusas labai artimas Rusijos ir Nigerijos paukščių gripo atmainoms, tad labai tikėtina, kad jis iš ten ir yra atneštas“, - grėsmes vardijo M. Masiulis.

Per pastarąsias tris savaites paukščių gripo plitimas ES valstybėse labai suintensyvėjo: 14 protrūkių Lenkijoje (sunaikinta virš 180 tūkst. paukščių), 2 protrūkiai nedideliuose ūkiuose Slovakijoje, 4 protrūkiai Vengrijoje (sunaikinta apie 170 tūkst. paukščių), 2 Rumunijoje, pranešta apie nedidelį protrūkį Čekijoje, Vokietijoje, o šią savaitę apie protrūkį ūkyje, kur buvo laikoma 98 tūkst. paukščių, pranešė ir su ES besiribojanti Ukraina. „Taigi mastai yra dideli ir tai rodo, kad virusas pernešamas ne su žmogiškąja veikla, o vandens paukščių“ , - kalba M. Masiulis, pabrėždamas, kad norint išvengti galimo viruso patekimo į Lietuvą imamasi visų priemonių.

Parama apsisaugojimui galėtų būtų lankstesnė

Šiuo metu šalyje sustiprinta gyvų paukščių ir perinių kiaušinių įvežimo kontrolė, stebimas šalutinių gyvūninių produktų bei lesalų ir kraiko įvežimas, kad nebūtų įvežama iš apribotų zonų. Bendradarbiaujant su policija, Valstybine mokesčių inspekcija ir muitinės tarnyba, sustiprinta įvežamos paukštienos kontrolė, ypač siekiant išvengti nelegalaus įvežimo.

Prasidėjus migracijai, bus draudžiamas naminių paukščių laisvas laikymas lauke. Tačiau šįkart, kadangi žiema neįprasta, neprisirišama prie konkrečios datos, o bendradarbiaujant su ornitologais stebima padėtis ir suintensyvėjus migracijai, draudimo taikymo data bus paskelbta atskirai VMVT puslapyje. Tai, kad neįprastai švelni žiema kelia papildomas grėsmes, kalbėjo ir Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.

Jis kritiškai vertino ir valstybės paramos, skirtos apsisaugoti nuo paukščių gripo, skirstymą, nes pagal dabar galiojančias taisykles, didžiausi ūkiai gali gauti tokią pat paramą, kaip ir maži.

„Kai kurie paukštininkystės objektai yra labai sukoncentruoti į susietų įmonių grupes. „Kauno grūdai“, „Nematekas“ – du paukštininkystės kompleksai, paukščius laikantys maždaug šešiolikoje vietų. Taisyklėse numatyta parama jiems yra tokio pat lygio kaip ir tiems, kurie laiko kokias šešias paukštides trijose vietose“, – trečiadienį komiteto posėdyje sakė V. Tėvelis.

Pasak jo, dabar „Kauno grūdų“ grupės Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai parama galės pasinaudoti tik trečdalyje objektų. „Reikėtų numatyti galimybę, nes ne plėtrai ar konkurencijos padidinimui šitie pinigai, bet biosaugai, kad nuo katastrofos būtų apsaugota visa grandinė“, – sakė V. Tėvelis.

Jam pritarė ir parlamentaras Kazys Starkevičius. „Dėl biosaugos susijusių asmenų formulė taikoma griežtai, tačiau mes griežtai netaikome šitos formulės ten, kur nėra problemų, netaikome dėl tiesioginių išmokų. Tai pasirodo, galima daryti išimtis, ten kaip tik didesni pinigai nueina. Jei jaučiame, kad gali būti katastrofiška situacija, kuri turės milžinišką poveikį ekonomikai, jei paukštininkystė sustoja, jei įtaka bendram vidaus produktui, tai kodėl pradėjome tokį griežtą diegimą“, – kalbėjo K. Starkevičius.

Kompensacija siūloma apsaugos priemonėms ir ūkio, kaip ligos židinio, sutvarkymui, tačiau nėra priemonių atlyginti nuostoliams, kuriuos verslas patirtų po paukščių naikinimo.    

Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, jog tokiais atvejais galėtų prisidėti rizikos valdymo fondas. „Žemės ūkyje bet kurioje srityje gali atsirasti force majeure, kur kyla klausimas, kaip kompensuojama verslui tiesiogiai. (...) Yra verslo nuostoliai, reikia diskutuoti apie rizikos valdymo fondą. Šitas įstatymas ruošiamas ir tobulinamas, bet reikia atkreipti dėmesį, kaip rizikos fondas galėtų tokiais kritiniais atvejais prisidėti“, – posėdyje sakė A. Stančikas.

Seimo narys Juozas Baublys klausė, kokios papildomos priemonės bus kompensuojamos, kai jau ir dabar paukštininkystės kompleksai privalo taikyti gana griežtas biosaugos priemones.

Jam atsakydamas „KG Group“ paukštininkystės vadovas Darius Gudačiauskas, teigė, kad net ir stambiam verslui iškyla būtinybė taikyti priemones, kurios įprastai nėra naudojamos: apsaugoti didžiules teritorijas nuo vandens paukščių, dezinfekuoti ne tik transportą, bet ir visą teritoriją. Kita vertus, anot jo, iki šiol ūkiai saugojosi ir tam tikrai neprašė pinigų.

D. Gudačiauskas minėjo, kad, jo nuomone, apsaugos zonos nėra logiškos, nes Lenkijoje į skerdyklą paukštiena vežama 200 km spinduliu. „Judėjimas ir galimai užkrėstos paukštienos kelių susikryžminimas vienaip ar kitaip – ar per pašarą, ar transportą ar kažką – milžiniškas. Todėl tikrai labiau nei paukštynams, turbūt, pagalbos reikia veterinarijos kolegoms, kitoms institucijoms, kurie kontroliuoja tuos srautus. Nes tas srautas yra begalinis ir, atvirai kalbant, jūs tik dabar ir pamatysite tuos srautus. (...). Iš esmės mes saugome ne industriją, o pačią ekonomiką. Būkite tose vietose, matykime kas vyksta ir padėkime patys sau. „Kauno grūdai“ pagalbos neprašo, o informuoja, kad bent 30 ūkininkų yra visiškai priklausomi nuo mūsų, kadangi mes nuperkame tą produkciją iš jų, perdirbame savo fabrikuose ir dalį tiekiame Lietuvos rinkai, dalį eksportuojame“, - parlamentiniame Kaimo reikalų posėdyje kalbėjo D. Gudačiauskas.

Jis taip pat atkreipė tiek politikų, tiek valdininkų dėmesį, kad esant tokioms aplinkybėms paukštininkystės verslui itin praverstų galimybė vienašališkai nutraukti kontraktus su trečiosiomis šalimis, iš kurių įsivežama paukštiena. „Su lenkais mes patys nutraukėme, sumokėjome baudas, mums tikrai labai pavojinga būti toje tiekimo grandinėje ir neturėti galimybės nutraukti. Turi būti priežastis“, - ieškoti sprendimų prašė D. Gudačiauskas.

Pasak VMVT vadovo D. Remeikos, verslas kontraktus nutraukti gali tik ten, kur yra draudimai, atskirai kiekviena šalis to negali spręsti. Vis dėlto Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas svarstė, kad kartu su Žemės ūkio ministerija, galima bandyti ieškoti teisinių kelių tam.

Ketvirtadienį sulaukta ir EK sprendimo dėl Ukrainos: paukštienos ir termiškai neapdorotų jos produktų importą iš šios šalies sustabdytas. Apie tai pranešusi Ukrainos valstybinė maisto produktų saugumo ir vartotojų apsaugos tarnybą, tokį Europos Komisijos sprendimą pavadindama „stulbinamai netikėtu“. Laikinasis draudimas kiaušiniams ir produktams iš jų netaikomas.

Siekiant apsisaugoti nuo Lenkijoje siaučiančio paukščių gripo, Lietuvos ūkiai galės gauti apie 6 mln. eurų paramos biosaugos priemonėms. Anot Žemės ūkio ministerijos, paukštininkystės ūkiai paraiškas paramai galės teikti nuo kovo 2 dienos. Lėšos bus skiriamas pagal Kaimo plėtros programą, skirtą investuoti į biosaugą. Bus finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, o didžiausia galima suma vienam projektui – 70 tūkst. eurų.

MŪ, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai