Naujų darinių kūrimas gyvūnų gerovės iš esmės nepakeis
2021-01-15
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika

Vilnius. Seime kilusi iniciatyva steigti Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą kelia klausimą, ar nėra kitų būdų gyvūnų gerovei užtikrinti, kaip tik steigti dar vieną perteklinį aparatą?

Lietuvos socialdemokratų frakcijos nario Lino Jonausko iniciatyva įregistruotos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma kurti naują instituciją – Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnybą, kuriai vadovautų Seime priesaiką davęs Gyvūnų gerovės kontrolierius. 

Seimo narys tikisi, kad Gyvūnų gerovės kontrolieriaus tarnyba padės išspręsti įsisenėjusias gyvūnų teisių problemas ir išvengti didelio masto žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, nes, teigiama jo pranešime, „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba viena nesusitvarko su šia funkcija, nes tai nėra jos pagrindinė veikla.“

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Vis dėlto dėl naujų politikų užmojų kyla klausimų. Ar ne pigiau būtų skirti papildomai lėšų, tuo pačiu – ir atsakomybės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT), kad užtikrintų gyvūnų gerovės priežiūrą, užuot valstybei užkrovus papildomą naštą išlaikyti dar vieną biudžetinį aparatą? Ar nesidubliuotų kai kurios funkcijos? Kodėl dėl gyvūnų gerovės politikai iki šiol nebandė konsultuotis su LSMU Veterinarijos akademijos, kurioje yra įsteigtas Gyvūnų gerovės centras, mokslininkais? Ar ne nuo visuomenės švietimo pirmiausia reikėtų pradėti?

Reikia tikėtis, kad šiuos ir kitus klausimus politikai rimtai apsvarstys, prieš priimdami Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dar mato sričių, kurias reikia taisyti ir, matomai, tai galima ir reikia daryti, nekuriant naujo iš biudžeto išlaikomo darinio.

Būtina griežtinti žmonių atsakomybę už gyvūnų nepriežiūrą

VMVT direktorius Darius Remeika portalui manoūkis.lt teigė, kad vien institucinių sprendimų šioje srityje nepakaks, jei nebus pakeisti susiję teisiniai pagrindai ir skirtas didesnis finansinis palaikymas. O reaguodamas į Seimo nario teiginį, kad gyvūnų gerovės priežiūra nėra pagrindinė VMVT veikla, D. Remeika atsakė, kad tarnybos vykdomos funkcijos apima 48 kontrolės sritis, neskirstant jų nei į pagrindines, nei šalutines. Gyvūnų gerovės priežiūra yra viena iš jų.

„Gyvūnų gerovės užtikrinimo srityje matome teisinių spragų, sisteminių institucijų atsakomybės problemų. Svarbiausi teisiniai dalykai ir pagrindiniai įrankiai, įgalinantys gyvūnų gerovės kontrolės sistemą veikti efektyviau, mūsų manymu, yra gyvūnų laikytojų atsakomybės už gyvūnų nepriežiūrą ar kankinimą sugriežtinimas, privalomas gyvūnų augintinių ženklinimas, aiškesnių kriterijų, kuriais remiantis būtų objektyviai įvertinama gyvūno sveikata, gerovė, laikymo sąlygos ir kiti poreikiai, nustatymas, kuris būtinas priimant motyvuotus sprendimus, ypač dėl gyvūnų perdavimo laikinajai globai ar konfiskavimo, – kalbėjo D. Remeika. – Ne mažiau svarbu išspręsti ir gyvūnų konfiskavimo procedūrų supaprastinimo klausimą.

Visus šiuos klausimus savo ruožtu ne kartą esame kėlę, siūlydami inicijuoti galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių pakeitimus, parengti atitinkamus poįstatyminius aktus.“

Kita, ne mažesnė, problema, anot jo, yra neteisėtas gyvūnų augintinių įvežimas iš Europos Sąjungai (ES) nepriklausančių šalių ir nelegalus jų pardavimas bei veisimas mūsų šalyje: „Su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kompetentingomis institucijomis suderinome Lietuvos iškeltą siūlymą griežtinti nekomercinio gyvūnų augintinių įvežimo iš ne ES šalių kontrolę ir imtis bendrų veiksmų, užtikrinant gyvūnų augintinių veterinarijos sertifikatų autentiškumą, nelegalios prekybos naminiais gyvūnais užkardymą ir pagrindinių gyvūnų sveikatos reikalavimų laikymąsi visoje ES“.

VMVT kreipėsi ir į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl Mažmeninės prekybos taisyklių pakeitimo, nustatant pardavėjo pareigą skelbimuose nurodyti VMVT suteikto veterinarinio patvirtinimo ar registracijos numerį. Teisės akto projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijomis ir visuomenei.

Po šunų daugyklų skandalo VMVT jau skelbė apie jų atliekamus žingsnius padėčiai keisti: pradėta aktyviau bendradarbiauti su socialiniais partneriais, patikrinimuose, kuriuos atlieka VMVT inspektoriai visoje šalyje tirdami galimus gyvūnų sveikatingumo ir gerovės pažeidimus ar nelegalaus jų veisimo atvejus, savanoriškai stebėtojų teisėmis dalyvauja visuomeninių gyvūnų gerovės organizacijų atstovai, o surinkta informacija tolesniam tyrimui perduodama policijai, VMI ar FNTT.

VMVT inspektoriai taip pat reguliariai analizuoja internete ir spaudoje pasirodančius skelbimus apie siūlomus parduoti gyvūnus.

VMVT etatams lėšų nėra, o naujam dariniui – yra?

Gyvūnų gerovės priežiūros funkcijai stiprinti 2019 m. pabaigoje VMVT įsteigta papildomai 13 gyvūnų gerovės srities specialistų etatų, didžioji šių specialistų dalis būtų paskirstyta VMVT departamentuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat ir Telšiuose, Tauragėje, Marijampolėje, Alytuje bei Utenoje.

Tačiau D. Remeika pabrėžia vieną problemą: „Reikalingų specialistų pritraukimas nėra paprastas, trūkstant finansavimo negalime būti konkurencingu darbdaviu darbo rinkoje. Trūksta resursų – siūlydami minimalų darbo užmokestį, negalime pakviesti prie mūsų prisijungti jaunų, motyvuotų šiam darbui specialistų ir išlaikyti esamų kompetentingų darbuotojų.

Todėl finansavimas taip pat yra opi problema, kurią turime išspręsti siekdami pokyčių gyvūnų gerovės kontrolės srityje – vien institucinių sprendimų šioje srityje nepakaks, jei nebus pakeisti susiję teisiniai pagrindai ir skirtas didesnis finansinis palaikymas.“

Galbūt tai gali būti atsakymas, ar verta steigti naują aparatą su visomis administracinėmis išlaidomis, ar stiprinti jau esamos struktūros galias, skiriant papildomai lėšų.  

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai