Vilnius. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šių metų kovo mėnesį ir pirmąją balandžio savaitę afrikinio kiaulių maro (AKM) diagnozė buvo patvirtinta 13 šernų gaišenų, surastų Lietuvos miškuose, ir dar 9 sumedžiotiems šernams.

Nors kol kas šiais metais nuo AKM viruso pavyko apsaugoti kiaulių laikymo vietas Lietuvoje, tačiau apie nustatytus šio ligos protrūkius ūkiuose praneša vis daugiau Europos šalių.

Daugiausia protrūkių per kovo mėnesį patvirtino Rumunija – šioje valstybėje nustatyti 48 AKM atvejai ir sunaikintos 488 kiaulės, didžioji dalis protrūkių pasireiškė nekomercinėse kiaulių laikymo vietose.

Bulgarijoje užregistruoti 5 AKM židiniai kiaulių laikymo vietose ir sunaikintos 375 kiaulės, Ukrainoje – 3 AKM protrūkiai (sunaikinta 611 kiaulių), vieną protrūkį patvirtino Moldova (sunaikintos 3 kiaulės).

Veterinarijos specialistai perspėja, kad artėja šiltasis laikotarpis, kuomet AKM virusas suaktyvėja, atsiranda daugiau galimybių jam patekti į kiaulių laikymo vietas. Akcentuojama, kad biologinio saugumo priemonių įgyvendinimas ir toliau turi išlikti mūsų šalies kiaulių laikytojų prioritetu, siekiant apsaugoti gyvulius nuo šios klastingos ir pavojingos ligos.

Itin didelį dėmesį kiaulių laikytojai privalo skirti dezinfekcijos priemonių naudojimui, būtina keisti avalynę ir drabužius dirbant tvarte, užtikrinti, kad į kiaulių laikymo vietas nepatektų pašaliniai asmenys, kiaules draudžiama šerti šviežiai nušienauta žole, taip pat būtina vykdyti darbuotojų švietėjišką veiklą. Tik laikantis minėtų biosaugos reikalavimų, sumažės rizika AKM virusui patekti į kiaulių laikymo vietas.

VMVT primena, kad AKM laukinėje faunoje Lietuvoje šiek tiek aprimo, bet niekur neišnyko. 2020 m. mūsų šalyje jau sunaikinti 93 šernai, kuriems nustatytas AKM virusas, ir tai tik patvirtina, kad laukinėje faunoje ši liga vis dar cirkuliuoja.

Daugiausia paukščių gripo židinių – Vengrijoje ir Lenkijoje

VMVT informuoja, kad per savaitę – kovo 26–balandžio 3 dienomis – atsakingų Vengrijos,
Lenkijos ir Vokietijos institucijų laboratorijose ištyrus masiškai gaišti pradėjusių naminių paukščių mėginius, patvirtinti net 37 nauji didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo židiniai ūkiuose.

Vengrijos veterinarijos specialistai nustatė 35 naujus ligos protrūkius, iš jų: 33 – Bač Kiškūno ir dar 2 – Čongrado regionuose, ančių ir žąsų ūkiuose. Šiuo metu visose 35 fermose ekspertai atlieka epizootinį tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kaip liga galėjo į jas pateikti, aplink ūkius nustatytos apsaugos ir priežiūros zonos, vykdomo kontrolės priemonės. Dėl pavojingo paukščių gripo viruso šiuose ūkiuose iš viso sunaikinta daugiau kaip 364 tūkst. žąsų ir ančių.

Pagal paukščių gripo protrūkių mastą Vengrija jau aplenkė Lenkiją. Iš viso šioje valstybėje šiemet buvo registruoti 44 didelio patogeniškumo paukščių gripo protrūkiai (sunaikinta daugiau kaip 681 tūkst. paukščių). Tuo metu Lenkijoje iš viso užfiksuoti 32 paukščių gripo židiniai (sunaikinta per 572 tūkst. paukščių), dar 3 protrūkiai kaimyninėje Lenkijoje buvo nustatyti praėjusių metų gruodžio 31 dieną.

Naujausias viruso protrūkis Lenkijoje patvirtintas Sulencino apskrityje, Liubušo vaivadijos teritorijoje, įsikūrusiame ūkyje, kuriame buvo auginta beveik 29 tūkst. kalakutų (15 savaičių amžiaus).

Dar vienas paukščių gripo židinys šią savaitę nustatytas Vokietijos (Borde regionas) penimų kalakutų ūkyje, kuriame buvo laikoma daugiau kaip 20 tūkst. paukščių. Vokietijoje šiais metais tai jau 3 paukščių gripo protrūkis naminių paukščių laikymo vietose, prieš tai 1 atvejis buvo patvirtintas nelaisvėje laikytiems paukščiams ir nustatyti 2 atvejai, kai virusu užsikrėtė laukiniai paukščiai.

Atsakingos šalių institucijos jau ėmėsi visų reikalingų apsaugos priemonių, kad virusas toliau neišplistų, ūkiuose laikyti paukščiai saugiai naikinami ir utilizuojami, atliekami ūkių dezinfekavimo ir kiti būtini darbai.

VMVT perspėja mūsų šalies paukščių laikytojus, kad laukinių paukščių migracija tik įsibėgėja ir dar ne visi paukščiai yra pasiekę savo vasarojimo vietas. Be to, šiuo metu vandens paukščiai virš Lietuvos neretai perskrenda tranzitu, todėl jų migracijos metu visiems naminių paukščių laikytojams privaloma laikyti savo augintinius uždarytus arba išleisti tik į lauko aikšteles ar savo kiemus, kurie yra įrengti ar aptverti taip, kad naminiai paukščiai neturėtų tiesioginio kontakto su laukiniais ir negalėtų prieiti prie atvirų vandens telkinių. Virš aikštelės ar kiemo įrengti tinklo ar stoginės nereikalaujama, kadangi migruojantys laukiniai vandens paukščiai vengia aptvertų vietų ir jose netupia.

Ūkiuose būtina griežtai laikytis visų biologinio saugumo priemonių – vengti tiesioginių kontaktų tarp dirbančiųjų paukštininkystės ūkių viduje ir išorėje, kuo dažniau skalbti drabužius, dezinfekuoti batus, įrankius, naudojamus atliekant paukščių priežiūros darbus, užtikrinti, kad į ūkių teritoriją įvažiuotų tik dezinfekuotos transporto priemonės.

Gyventojų, kurie pastebės ar ras gaišusių laukinių vandens paukščių, prašoma nedelsiant apie tai informuoti artimiausią VMVT departamentą.

VMVT, MŪ inf.