Ketozė – gerai žinoma, bet neišspręsta problema
2020-01-15
Veterinarijos gydytojas Danielius Starevičius

Kaunas. Karvių produktyvumas didėja, tad neigiamo energijos balanso sukeliamų problemų daugės, dėmesio ketozės profilaktikai reikės vis daugiau. O šios ligos gydymas dažnai būna sudėtingas. Veterinarijos gydytojas dr. Danielius Starevičius, važiuodamas per Lietuvos pieno ūkius sako matantis įvairių situacijų – vienuose ūkiuose sergamumas ketoze mažas, kitur problema gana aštri. „Kuo produktyvesnė karvė, tuo didesni rūpesčiai dėl ketozės“, - sakė jis LSMU Veterinarijos akademijoje vykusiame seminare apie ketozę.

Daugybė karvių bėdų prasideda po apsiveršiavimo, nes susilpnėja imunitetas – tai būdinga visoms patelėms. Būtent po apsiveršiavimo dėl energijos trūkumo vystosi ir ketozė, nes karvė nepajėgia suėsti tiek maisto medžiagų, kiek jų atiduoda su pienu. „Fermos vedėja dažnai prašo vitaminų suleisti, bet vitaminai šiuo atveju padės mažiausiai. Ir injekcijos nesuteiks gyvenimo džiaugsmo karvei“, - kalbėjo D. Starevičius. 

Kodėl karvės nepajėgia suėsti reikiamo kiekio pašarų, priežasčių ne viena. Pasak D. Starevičiaus, yra klaidų ir pačiuose tvartuose, kurie, statyti prieš kelis dešimtmečius, pritaikyti 600 kg sveriančiai karvei, duodančiai iki 30 l pieno per dieną. „Šiandienos holšteinų veislės karvė sveria 700 kg, ji didesnė, gerokai produktyvesnė ir visos konstrukcijos, kurios tiko prieš 20 metų, dabar neatitinka gyvulio poreikių. Gyvuliui reikia komfortiškų poilsio sąlygų, laimingi tie ūkiai, kurie gali ganyti karves – ganiavos laikotarpiu gyvulys pailsi geriausiai“, - dėstė žinomas veterinarijos gydytojas, pridūręs, kad užtrūkusių karvių ganymas, ką propaguoja didesni ūkiai, leidžia išvengti traumų prieš veršiavimąsi.

Linas Agro2 20 04 01

Didžiausia klaida daroma, kai 2-3 savaites iki veršiavimosi pririšamos pirmaveršės – joms, pasak veterinaro, tai tikra tragedija. Dėl to netenkama iki trečdalio jaunų karvių, nes jų laikymo sąlygos bloginamos pačiu netinkamiausiu metu – kai gyvulio imunitetas pradeda silpti. „Visas genetinis potencialas, kurį ūkininkas sudėjo sėklindamas, stengdamasis, darydamas selekciją, nubraukiamas per pirmąsias dvi savaites po apsiveršiavimo“, - pabrėžė D. Starevičius.   

Motyvų, kodėl ūkininkai sugalvoja pririšti telyčią prieš veršiavimąsi, jis sako girdintis įvairių, vienas pagrindinių – kad galėtų teikti pagalbą, nes galbūt kažko nespės pamatyti. Viename palaido laikymo ūkyje pagaliau atsisakius tokios blogos praktikos, rezultatai iškart pagerėjo: telyčios ramiai apsiveršiuodavo palaido laikymo boksuose ir pagalbos joms reikėdavo kur kas mažiau. „Pririšti neadaptuotus prie virvės gyvulius – 1 000-1 500 eurų išmetimas į balą. Dėl didelio streso jie apsidaužo, sunkiai keliasi, prasideda sąnarių uždegimas. Vystosi neigiamas energijos balansas, karvė liesėja, nesugeba tiek suėsti, kiek atiduoda maisto medžiagų su pienu. Tai grynas nuostolis, nes gyvulys nesugebėjo net atskleisti genetinio potencialo“, - aiškino veterinaras, pabrėžęs, kad pririšti laisvai gyvenusius gyvulius pririšti nėra saugu ir patiems darbuotojams, jie tokio darbo labai nemėgsta.

Gyvulių taip pat netenkama dėl parezės, neapsivaisinimo, o jų priežastys – neigiamas energijos balansas ir blogas imunitetas. Viskas tarpusavyje labai susiję.

Kaip atpažinti ketozės simptomus? „Smulkaus ūkininko skambutis dažniausiai praneša, kad nelinksma karvutė. Kitas pasakymas – ėda atbulais dantimis. Tai pirminė informacija, leidžianti įtarti ketozę. Anksčiau nebūdavo mados klausinėti, kaip veršiavosi karvė – ar reikėjo jai pagalbos, kokios, gal labai stipriai trauktas veršelis. Bet ši informacija taip pat leidžia nuspėti, kokią terapiją gali tekti taikyti“, - kalbėjo lektorius.

Ketozės simptomų yra ir daugiau. Vienas jų – lengva dehidratacija, stipriai įdubusi alkiaduobė kairėje pusėje, gyvulio temperatūra būna normali, bet gali pasitaikyti traukuliai, prieskrandžio hipotonija - tai sudėtingesnė forma. Dehidrataciją lengviausia pamatyti iš įdubusių karvės akių.  „Atlikus diferencinę diagnozę, atmetus kitas ligas, ketozę įmanoma pagydyti, bet yra tam tikros sąlygos, kuriomis viskas tampa labai sudėtinga“, - aiškino D. Starevičius.  

Pirmojo tipo ketozė pasireiškia dažniausiai 4-6 laktacijos savaitę ir susijusi su itin dideliu produktyvumu. Iš šnervių juntamas acetono kvapas. Ligai pagydyti dažniausiai užtenka vieno veterinaro vizito, gydymas paprastas.

Antrinė ketozė dažniausiai iškart po apsiveršiavimo pasireiškianti, dažnai – riebių karvių problema. Dažnai jau prieš veršiavimąsi jos pradeda nebeėsti, nes pradeda trikti kepenų sintezė, dėl to pradeda trūkti energijos ir pažeidžiamos kepenys. Būna, kad karvė, netgi pirmaveršė, nugaišta iškart po apsiveršiavimo. Riebias karves nuo antrinės ketozės reikia pradėti gydyti dar prieš veršiavimąsi ir tai sudėtingas, nesaugus darbas, neretai traumuojamas ir gyvulys. Ši karvės būsena linkusi kartotis, liga tarsi užprogramuota. „Jeigu karvė neėda po apsiveršiavimo, tai rodo antrinę ketozę, kitaip tariant, yra pažeistos kepenys ir ligą gydyti daug sunkiau“, - aiškino veterinarijos gydytojas.

Ketozės gydymo būdai

Pasak jo, visi moksliniai šaltiniai pagrindiniu ketozės gydymu laiko gliukozės injekcijas. Normaliomis laikymo sąlygomis (jeigu oro temperatūra normali, nes karštis itin neigiamas faktorius, neleidžiantis normaliai suveikti terapijai) tai gerai veikia, gydant pirminę ligą. „Gliukozės injekcija veikia gana trumpai, porą valandų, bet prie silpnesnės ketozės tai efektyvu. Tuo momentu pailsi gyvulio kepenys ir kartais užtenka vienkartinės injekcijos, nors rekomenduojama gliukozę leisti 3 kartus 3 dienas iš eilės“, - sakė veterinaras.

Jis linkęs naudoti silpnesnės koncentracijos tirpalus, nes dažniausiai trūksta skysčių, o visi didelės koncentracijos tirpalai skiedžiasi su organizmo audinių skysčiais. Kuo intensyvesnis tirpalas, tuo labiau dirgina kraujagysles.

Gliukokortikoidai ketozei gydyti suveikia labai greitai ir gana gerai, nors yra tam tikros sąlygos jiems naudoti – jei yra metritas, pūliniai, abscesai, tai gydymas užsitęs ir rekomenduojama šiuos preparatus naudoti atsargiai. Kita bėda, anot D. Starevičiaus, veršingų karvių gydymas – reikia elgtis labai atsargiai, nes yra abortų pavojus.

„Ūkininkai dažnai priversti girdyti propilenglikolį – daug darbo, reikia atlikti daugybę veiksmų, kuriems gyvuliai priešinasi. Literatūroje galima rasti rekomendacijų gydyti didesnėmis propilenglikolio dozėmis, bet, kiek esu susidūręs, nuo to karvės pradeda viduriuoti, prasideda acidozė, yra poveikis ir centrinei nervų sistemai“, - apie kovos būdus su ketoze ūkininkams ir veterinarijos gydytojams pasakojo D. Starevičius.

Propilenglikoliui lygiavertis gydymas, pasak jo, yra monenzinas, kuris slopina gramteigiamų bakterijų dauginimąsi didžiajame prieskrandyje. Šis lėtai tirpstantis vaistas, ES registruotas kaip boliusas, labai pagerina pašarų pasisavinimą. Karvė su šia medžiaga gauna gerokai daugiau energijos iš to paties kiekio pašarų, o tai ypač svarbu laktacijos pradžioje, kai jo suėda per mažai.

Greitai pastatyti gyvulį ant kojų padeda dideli izotoninių tirpalų kiekiai. Tik problema juos sulašinti - kas stovės prie gyvulio su iškeltu buteliu? Veterinarijos gydytojas patarė, kaip ūkio sąlygomis pasidaryti tokią lašelinę, kad gyvulys su juo galėtų vaikščioti po gardą, bet neišsitrauktų į ausį įvesto kateterio. Tokiu būdu gali būti sulašinama 60 l į dieną, maždaug 10 proc. kūno masės. „Gyvulio pokyčiai būna labai ryškūs, toks gydymas veikia efektyviai, tik ūkio sąlygomis nelengvai įvykdomas“, - pastebėjo lektorius, pridūręs, kad pasaulyje ir kitų ketozės gydymo metodų, bet Lietuvoje jie kol kas nepaplitę.

Karvės moka protestuoti dėl blogų laikymo sąlygų

Kartais gyvulys nesikelia ne dėl ketozės ar parezės, bet dėl traumos. D. Starevičiaus teigimu, jeigu po apsiveršiavimo nesikelia pirmaveršė, tai greičiausiai bus trauma, patirta veršiuojantis. „Jeigu pirmaveršė nesikelia vėliau, tai gali būti lipidozė, intoksikacija ir kas tik nori – būtina teisinga diagnozė“, - pabrėžė veterinarijos gydytojas.

Pirma taisyklė, norint sėkmingai pagydyti negaluojantį gyvulį, - atskirti nuo sveikų gyvulių, nes sveiki skriaudžia ligotą. „Ūkiai, kuriuose yra tokios galimybės, turi geresnius gydymo rezultatus“, – teigė lektorius.

Gydymui trukdo ir per didelė gyvulių koncentracija tvarte. Blogos laikymo sąlygos atsilieps ir karvių apvaisinimui, ir genetinio potencialo išnaudojimui, ypač, pabrėžė D. Starevičius, jaunų karvių.

„Prie girdyklų negali būti grūsties, negali būti sudarytos sąlygos hierarchiniams ryšiams, kai senos karvės blokuoja priėjimą jaunoms ir šios negali atsigerti. O karvės privalo turėti laisvą priėjimą prie vandens ir gerti tada, kada nori, ypač po melžimo.  Jeigu jauna karvė po melžimo negauna atsigerti, dažnai po dviejų savaičių prasideda sveikatingumo problemos. Produktyvioms karvėms paprastas vanduo vaidina labai didelį vaidmenį. Genetinis karvių potencialas gali būti įspūdingas, bet jos moka nugaišti, protestuodamos prieš blogas laikymo sąlygas“, - vaizdžiai praktinius dalykus aiškino D. Starevičius.

Dėl per mažų guoliaviečių irgi prarandama gyvulių. Prieš 20 metų sumontuotos 1,1 x 2 m guoliavietės per trumpos šių laikų piendavėms. Dabar reikia 1,30 x 2,4 m guoliaviečių. „Telyčios, nuo gilaus kraiko atėjusios į per mažus boksus, įsipainioja į konstrukcijas ir tada būna daug problemų ūkio personalui ir gydytojui. Ir pagydyti ketozę, jeigu karvė patyrusi traumą, laikoma perpildytame tvarte, tampa daug sunkiau“, - atkreipė dėmesį veterinaras.

Kokiomis sąlygomis laikomos karvės, išduoda jų veršeliai – jeigu atvedami negyvybingi, silpni jaunikliai, vadinasi, ir bet kokia terapija nebus sėkminga.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai