Londonas. Bendradarbiaujant kelioms skaitmeninių technologijų kompanijoms, veterinarijos gydytojams, Škotijos kaimo koledžo specialistams sukurta ir rinkai pristatyta nauja stebėjimo bei valdymo priemonė, padedanti aptikti veršelių kvėpavimo takų ligas ankstyvoje stadijoje.

Ūkininkams ir veterinarijos gydytojams sunku pastebėti kvėpavimo takų ligomis sergančius veršelius, nes pokyčiai vystosi iš lėto. Kartais gyvūnai gaišta staiga, o atliekant skrodimą nustatomi lėtiniai plaučių pažeidimai. Kadangi sunku diagnozuoti pneumoniją subklinikinėje stadijoje, kyla pavojus klaidingai interpretuoti požymius ir taikyti betikslį gydymą antibiotikais arba nepastebėti susirgimo, kas sumažina gydymo ir išgijimo prognozę, pablogina veršelio gerovę.

Škotijos kaimo koledžo (Jungtinė Karalystė) atlikti tyrimai pateikė duomenų, reikalingų identifikuoti sergančius veršelius. Mokslininkai nustatė, jog jauniklių aktyvumas bei ėdimo elgesys skyrėsi tarp sveikų ir užsikrėtusių dar iki klinikinių požymių pasireiškimo. Sergantys jaunikliai daugiau laiko praleisdavo gulėdami, o tris dienas prieš ir po ligos piko būdingi ilgesni poilsio periodai. Šiuo laikotarpiu veršeliai rečiau eidavo prie ėdžių, mažiau ir trumpiau ėdė. 

Šios išvados badėjo subrandinti mintį, jog elgesio pokyčius galima panaudoti ankstyvai pneumonijos diagnostikai, praneša portalas „Farmers Weekly“. Laiku nustačius kvėpavimo takų ligas įmanoma izoliuoti sergančius veršelius, pradėti gydymą ir sumažinti sukėlėjų plitimą bandoje. Klinikiniai atvejai yra tik ledkalnio viršūnė. Neseniai atliktas kompanijos „Zoetis“ tyrimas atskleidė, jog 68 proc. iš pažiūros sveikų veršelių nustatomi plaučių pažeidimai ir dėl to sumažėję priesvoriai. 

„Well–Calf“ sistema naudojant ausų įsagus renka informaciją trimis lygiais: registruoja individualų veršelio aktyvumą, kūno ir aplinkos temperatūrą, grupuoja duomenis apie tvarto oro drėgnį, amoniako ir kitų lakiųjų junginių koncentracijas, saugo informaciją apie gyvūno gydymą, svorį, pašarų suvartojimą. Ūkininkas informuojamas per mobilųjį įrenginį apie bet kokias kasdienės veiklos, elgesio, aplinkos sąlygų permainas ir bet kokius skirtumus tarp veršelių bei jų grupių.

Siekiant įvertinti sistemos efektyvumą atliktas tyrimas su 170 veršelių, o rezultatai parodė, jog metodo efektyvumas diagnozuojant sergančius jauniklius siekia 80 proc., išskiriant sveikus gyvūnus – 85 proc. 

Pasak autorių, išvengęs vieno veršelio gaišimo ūkininkas gali sutaupyti apie 350 eurų, sustabdžius pneumonijos progresavimą – iki 200 eurų. Padidėjus dienos priesvoriams efektyviau išnaudojami pašarai, mažėja antibiotikų poreikis ir gaunamos pajamos dėl pagerėjusio produktyvumo.