Europoje suaktyvėjo užkrečiamosios gyvulių ir paukščių ligos – labai patogeniškas paukščių gripas, mėlynojo liežuvio liga ir po dešimtmečių vėl atsiradusi snukio ir nagų liga (SNL), tad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina ūkinių gyvūnų laikytojus investuoti į biosaugos priemones ir siūlo paramą. 

Investicijoms į biologinį saugumą padidinta skiriama lėšų suma, nuleista atrankos kartelė. Paraiškas šiai paramai gauti galima teikti iki birželio 30 d. 

Veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė pastebi, kad per mažai ūkinių gyvūnų laikytojų rimtai žiūri į biologinio saugumo svarbą, atsakingiau saugosi bendrovės. „Daliai ūkininkų rūpi jų likimas, bet jie nieko dėl to nedaro arba daro nepakankamai, tik „dėl akių“, nes mano, kad jeigu liga ateis, niekas neapsaugos“, – sako veterinaras.

Jis pripažįsta, kad apsisaugoti nuo SNL galvijų, avių ir ožkų ūkiams labai sunku, o kiaulių augintojams – lengviau, nes per pastaruosius 11 metų dėl afrikinio kiaulių maro jie jau įgijo patirties. 

Gyvūnų užkrečiamųjų ligų riziką galima sumažinti

Didžiausią pavojų dėl gyvūnų užkrečiamosios ligos užkrato įnešimo į ūkinių gyvūnų laikymo vietą kelia patys ūkių lankytojai (įmonių vadybininkai, vairuotojai ir net ūkio darbuotojai). Bendrovės, kaip pastebi V. Kanapė, labai riboja pašalinių žmonių patekimą, tačiau grėsmę gali kelti ir nuolat dirbantys ūkyje. 

„Ar ateidami į ūkį darbuotojai tikrai viską žino ir padaro, kad neįneštų užkrato? Ar visi ūkiai turi tik to ūkio darbams reikalingus specialius rūbus?“, – grėsmės šaltinius vardija veterinarijos gydytojas.

Vienu iš svarbiausių biologinio saugumo reikalavimų jis įvardija fizinio barjero – tvoros buvimą aplink ūkį. „Nuo oru plintančių virusų tvora neapsaugos, bet apsaugos nuo kontakto su laukiniais gyvūnais, kurie gali pernešti užkratą, ir nuo pašalinių asmenų lankymosi. O tokių ūkių, kurie būtų aptverti, važiuodamas per Lietuvą mačiau vienetus“, – teigia V. Kanapė.

Biologinio saugumo priemonėmis vieni ūkininkai labai domisi, kitiems dar reikia priminti svarbiausius reikalavimus. Vienas mėsinius galvijus auginantis ūkininkas, kai tik pasirodė pirmosios žinios apie SNL, iškart paskambino V. Kanapei patarimo, kaip jam efektyviai saugotis. Veterinaras pirmiausia patarė į ūkį palikti tik vieną įėjimą, kuriame būtų visada tvarkingas ir nuolat prižiūrimas dezinfekcinis barjeras. Taip pat neįleisti pašalinių asmenų, ir, kol nėra fizinio barjero, prie ūkio išdėlioti lenteles su užrašu, kad dėl susidariusios grėsmingos infekcinių gyvūnų užkrečiamų ligų situacijos patekimas į ūkio teritoriją yra griežtai draudžiamas. 

„Ten dabar į ūkį neįleidžiami nei savi vaikai, nei giminės, ūkininkas taip pat pastebėjo, kad suveikia ir perspėjantys ženklai“, – pagirtiną pavyzdį pateikė veterinarijos gydytojas.

Kiaulininkystės kompleksuose biologinio saugumo priemonės yra ypatingai griežtos, bet užtikrinti tokias pačias galvijų ūkiuose, pripažįsta V. Kanapė, nėra galimybės. Ne tik dėl tvartų apsaugos, perkeliamų ganyklų, kuriose prieš tai galėjo gulėti sergantis laukinis gyvūnas, viso įvažiuojančio į ūkį transporto dezinfekcijos, bet ir dėl specifinių šėrimo technologijų – kiaulės gauna termiškai apdorotus, tuo pačiu ir saugesnius, pašarus, o galvijų pašarai dažniausiai atkeliauja tiesiai iš laukų. 

Veterinarijos gydytojas taip pat atkreipia dėmesį, kad dauguma ūkių yra mišrūs, juose vykdoma ir augalininkystės veikla, tad tais pačiais  keliais juda ir laukuose dirbanti technika, ir technika, kuri patenka tiesiogiai iš ūkinių gyvūnų laikymo vietą, kas dar labiau apsunkina biologinio saugumo priemonių užtikrinimą.

„Biologinio saugumo priemonės nuo pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų yra labai sudėtinga tema, – teigia V. Kanapė. – Kai manęs ūkininkai klausia, nuo ko pradėti, kaip saugotis, pirmiausia siūlau pradėti nuo fizinio barjero – tvoros. Kadangi biologinio saugumo priemonės kainuoja, tad parama jų įdiegimui labai reikalinga ir savalaikė.“

Jis pats teigia darantis viską, kad važiuodamas iš vieno ūkio į kitą neperneštų užkrato. Kartu su kolege jie reguliariai tikrina lankomus ūkius, kad įsitikintų, jog juose nėra pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų.

„Mašinoje visada turiu mažiausiai 2–3 komplektus švarių rūbų, taip pat jau daugiau kaip 10 metų vežiojuosi purkštuvą dezinfekcijai, o gydykloje turiu skalbimo mašiną, džiovyklę, tad po kiekvienos darbo dienos viską išskalbiu ir išdžiovinu“, – patirtimi dalijasi veterinaras.

Jis tikisi, kad dabartinė grėsminga situacija  pastūmės  ūkininkus labiau susimąstyti apie biologinį saugumą ir saugotis.

„Deja, net ir nuo kitų gyvūnų ligų kritusių gyvūnų gaišenų surinkimo transportas dažnai važiuoja per visą ūkio teritoriją, prieš tai lankęsis kituose ūkiuose, tad užkrato užnešimo tikimybė visada labai didelė“, – pastebi veterinaras. Taip pat specialistas pabrėžia, kad ir gyvulių supirkėjų negalima įsileisti į ūkį, o parduodamų veršelių pakrovimą turėtų organizuoti pats ūkio personalas, atvežantis gyvulius perkrovimui prie ūkio vartų ar net išveždami už jų tam, kad supirkėjų transportas nepatektų į ūkio teritoriją.

„Situacija verčia permąstyti ūkio valdymą. Nors jokios biologinio saugumo priemonės neapsaugos nuo SNL visu 100 proc., tačiau užsikrėtimo riziką galima ženkliai sumažinti, o tai jau būtų pasiekimas“, – teigia veterinarijos gydytojas.

Svarbiausia – ligų prevencija ir ūkininko sąmoningumas 

Tauragės rajono ūkininkas Paulius Macas yra vienas iš tų, kuris atsakingai vertina susidariusią sudėtingą situaciją. Šis ūkininkas, einantis koja kojon su naujovėmis, drąsiai investuojantis į pieno ūkį, net negali pagalvoti, kas būtų, jeigu jo ūkyje ar kaimynystėje būtų užfiksuotas SNL virusas. 

P. Macas tikisi, kad jo ūkį baisi liga aplenks, tačiau širdyje tikrai neramu, nes SNL sukeliančio viruso nesulaikys jokie barjerai, jeigu kas nors su asmeniniais daiktais ar mėsos gaminiais jį atvežtų į Lietuvą iš šalių, kuriame šis virusas cirkuliuoja. Šiuo atveju labiausiai pavojinga lietuvių pamėgta Turkija, kitos Azijos ir Afrikos šalys, kuriose SNL yra nekontroliuojama ir nebevaldoma, tapusi endemine ir cirkuliuoja tiek naminių, tiek ir laukinių gyvūnų populiacijoje.

Todėl ūkininkas aktyviai dalyvauja seminaruose, skirtuose švietimui apie biologinio saugumo priemones ir jų svarbą, rūpinasi, kad ūkyje būtų reikiamos prevencinės priemonės. 

Jo manymu, svarbiausia yra ligų prevencija ir paties ūkininko sąmoningumas – į ūkį nereikia įsileisti svetimų žmonių. Atvykstančius įmonių vadybininkus sutinka prie ūkio vartų, į teritoriją jų neįleidžia, kaip ir gyvulių gaišenų surinkimo transporto. 

Nenoras rizikuoti ir įsinešti užkrato į ūkį koreguoja ir ganymą – anksčiau šalia ūkio teritorijos ganydavęs dalį prieauglio, šiemet beveik visus gyvulius laiko fermose. Pagrindinė banda, melžiama robotais, nuolat būna tvarte.

„Tiesiog imamės prevencinių veiksmų, padedančių sumažinti gyvūnų užkrečiamosios ligos patekimo riziką“, – sako Paulius. 

Net ir kaimynai ūkininkai, anksčiau dažnokai vieni pas kitus užsukdavę, dabar geriausiu atveju, anot Pauliaus, susitinka mieste.

Banda tiek ūkininko, tiek ir ūkio darbuotojų yra stebima nuolatos ne tik dėl SNL ar kitų gyvūnų užkrečiamųjų ligų baimės – tai rutininė procedūra. Ar iškart pažintų, pavyzdžiui, SNL simptomus, jis nėra tikras, nes pirminiai – karščiavimas, pieno sumažėjimas, būdingi ir kitoms ligoms. Tačiau ryškius klinikinius požymius pamatytų, atpažintų bei puikiai žino, kam apie užkrečiamosios ligos įtarimą reikia pranešti.

Renkamos paraiškos investicijoms į biologinę saugą

ŽŪM primena ūkinių gyvūnų laikytojams, kad iki birželio 30 d. jie gali teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę  priemonę „Investicijos į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“. Šiai priemonei skirta 2,6 mln. Eur.

Priemonės tikslas – išlaikyti gyvulininkystės ūkių perspektyvumą ir konkurencingumą taikant prevencines priemones, o pasireiškus nepalankiems reiškiniams ar įvykus gyvūnų užkrečiamųjų ligų protrūkiams, sudaryti palankesnes sąlygas ūkininkams išsaugoti žemės ūkio gamybos potencialą.

Remiama veikla, kuria siekiama sumažinti pavojingų ūkinių gyvūnų užkrečiamųjų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes, t. y. – investicijos į biologinį saugumą ir jos priemones. 

Finansuojamos išlaidos:

• vidaus ar lauko aptvarų (tvoros, vartai, praėjimo punktai, praėjimo kontrolės sistemos) įsigijimas ir įrengimas;
• ūkinių gyvūnų pakrovimo / iškrovimo rampų ir (arba) aikštelių įrengimas;
• žmonių ir ūkinių gyvūnų uždarų praėjimo takų tarp pastatų įrengimas;
• pašarų terminio apdorojimo įrangos įsigijimas;
• konteinerių ir patalpų, skirtų laikyti gaišenoms, įrengimo ir įrangos įsigijimas;
• darbo rūbų ir batų plovimo bei džiovinimo įrangos įsigijimas ir kt.

Paramos gali kreiptis ne jaunesni kaip 18 metų ūkinių gyvūnų laikytojai – fiziniai ir juridiniai asmenys. Privalomas mažiausias atrankos balų skaičius sumažintas nuo 35 iki 20 balų.

Paramos intensyvumas negali viršyti 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 100 tūkst. Eur, tačiau kai įsigyjamas turtas, kuris gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkių laikymo vietoje, suma gali būti padidinta iki 300 tūkst. eurų.