Stokholmas. Švedijos valdžia planuoja, kad šiemet jų šalis bus paskelbta laisva nuo afrikinio kiaulių maro (AKM), nors pirmieji pranešimai apie šia liga užsikrėtusius šernus pasirodė 2023 m. rudenį. Kaip šiai šaliai pavyksta suvaldyti protrūkį?

2023 m. rudenį Švedijoje pasirodė pirmieji pranešimai apie AKM virusu užsikrėtusius šernus. Protrūkis lokalizuotas miškingoje teritorijoje, maždaug 145 km į šiaurės vakarus nuo šalies sostinės Stokholmo. Iki šiol patvirtintos 62 protrūkio vietos aptvertoje pagrindinėje zonoje, kuri apima apie 100 km2. 2023 m. pabaigoje oficialiai užkrėsta zona buvo šiek tiek sumažinta ir tai pirmasis požymis, jog pavyko sustabdyti AKM viruso plitimą, rašo portalas „Pig Progress“.

Švedijos veterinarijos agentūros valstybinis epizootologas dr. Karl‘as Ståhl‘as (Karlas Stuolas) skelbia, jog, remiantis statistika, šioje vietovėje nuo 2023 m. rugsėjo pabaigos AKM neužsikrėtė nė vienas šernas, nors paskutinis gaišimas užfiksuotas lapkričio pabaigoje. Pareigūnas mano, kad šiuo metu stebimoje teritorijoje nėra aktyvių AKM židinių, o lapkritį rastos gaišenos buvo seniau kritusių šernų skeleto dalys. 

Šioje Skandinavijos šalyje žiemą temperatūra nukrenta žemiau -20 °C, tad tikėtina, kad būtent šaltis apriboja ligos plitimą. Pasak dr. K. Ståhl‘o, giliai po sniegu gali būti likę viruso, tačiau, remiantis gautais duomenimis, bet koks aplinkos užterštumas yra ribotas. Be to, teritorijoje liko labai mažas šernų skaičius. Neatmetama tikimybė, jog nutirpus sniegui atsiras atsitiktinių AKM atvejų, tačiau manoma, kad juos pavyks sukontroliuoti.

Veterinarijos pareigūnai ir toliau stebi, kaip vykdama šernų naikinimo operacija užkrėstoje teritorijoje. Tikslas – eliminuoti rūšį visoje aptvertoje zonoje. Atsižvelgiant į oro sąlygas, ieškomos ir iš miško šalinamos gaišenos. Remiantis optimistiškiausiu scenarijumi, 2024 m. rugsėjo pabaigoje arba spalio pradžioje Švedija galėtų būti pripažinta laisva nuo AKM. 

Jau išsiaiškinta, kad protrūkio epicentru tapo sąvartynas, kuris prieš 15 metų pritraukė į šią teritoriją šernų populiaciją. Spėjama, kad AKM virusas pateko į šalį su užkrėsta kiauliena, o laukiniai šernai ėsdami maisto atliekas. 

Švedija buvo 24-oji šalis Europoje, kurioje aptiktas AKM virusas. Daugumoje valstybių patogenas sugebėjo išplisti ir tapo endeminiu vietinėse šernų populiacijose. Tačiau Švedija išvengė tokio likimo. Manoma, kad prie to prisidėjo organizuotas ir operatyvus įvairių institucijų bendradarbiavimas, aktyvus medžiotojų bendruomenės įsitraukiamas ir tai, kad tvora buvo pastatyta labai greitai. Prie sėkmės prisidėjo ir tai, šioje teritorijoje šernų populiacija nebuvo itin gausi.