Žemdirbiams pasipriešinus kariniam poligonui bus ieškoma naujos vietos
2020-11-23

Vilnius. Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad naujo karinio poligono vietos paieška bus atnaujinta, o pirminė parinkta teritorija netoli Kuršėnų ir Telšių turi būti atmesta, įvertinus žemdirbių interesus išsaugoti derlingas žemes.

Naujam poligonui buvo numatyta pasirinkti didžiulį sklypą Akmenės, Mažeikių, Šiaulių ir Telšių rajonų teritorijose: iš viso net – 37 900 ha, o poligono plotas būtų buvęs nuo 12 tūkst. iki 22,5 tūkst. ha.

Krašto apsaugos ministerijoje buvo rengiama poligono galimybių studija. Sužinoję apie planus steigti poligoną pasipiktino minėtų rajonų žemdirbiai, su kuriais niekas kariuomenės planų nederino. Jeigu poligonas būtų steigiamas, ūkių netektų dešimtys ūkininkų...

Linas agro mob 21 06 04

Po to, kai ūkininkai ėmė viešai piktintis dėl būsimo poligono, sureagavo ir kariuomenės atstovai. „Gynybos resursų taryboje sutarėme, kad reikia atlikti naują studiją ir žiūrėti plačiau visoje Lietuvoje, ne tik Vakarų Lietuvoje,“ – interviu BNS sakė generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.

Naujas poligonas Lietuvos kariuomenei reikalingas, siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas treniruotis Lietuvos ir NATO sąjungininkų kariams. 

Šiemet atlikta galimybių studija, ieškant teritorijos Vakarų Lietuvoje. Pagal atrankos kriterijus, poligonui reikėtų apie 20 tūkst. hektarų ploto, kad jame galėtų manevruoti bataliono dydžio kovinė grupė ir būtų galima rengti kovinio šaudymo pratybas.

Iš devynių atrinktų potencialių teritorijų daugiausia dėmesio sulaukė galimybė poligoną įkurti į šiaurę teritorijoje tarp Kuršėnų ir Telšių. Teritorija apima dalį Telšių, Mažeikių, Akmenės, Šiaulių rajonų.

Kai kurie vietos gyventojai ėmė protestuoti prieš tokius planus, nerimaudami dėl ūkininkų dirbamų žemės plotų nusavinimo.

Kariuomenės vadas sako, kad taktiškai tai būti tinkama vietovė poligonui, tačiau kariuomenė supranta, kad tai sunkiai įmanoma, nes teritorija apima daug derlingų žemių, ir ieškos naujos vietos. 

„Taktiškai tai būtų tinkama vietovė, bet dar rugsėjo pabaigoje padariau išvadą, kad tai sunkiai įmanoma, nes yra derlingų žemių, daug dirbamos žemės. Rugsėjo pabaigoje pasiūliau ieškoti kitų teritorijų, ne tik Vakarų Lietuvoje,“ – sakė generolas V. Rupšys.

„Netrukus po to Gynybos resursų taryboje visi sutarėme, kad reikia atlikti naują studiją ir žiūrėti plačiau visoje Lietuvoje,“ – teigė kariuomenės vadas.

Generolas tvirtino išsakęs nuomonę, kad šių teritorijų rezervacija Lietuvos bendrajame plane nėra būtina, tačiau sprendimus priims civilinė valdžia.

„Kariai puikiai supranta, kad  žemė yra labai brangus turtas, kurį mums paliko tėvai ir protėviai, todėl niekada nestos prieš savo krašto žmones ir jų interesus. Žinoma, kad būtų idealu, jei pavyktų rasti tinkamus teritorijos plotus, kur būtų valstybinė žemė, ją būtų galima perduoti Lietuvos kariuomenei, ar privati, bet nenaši, į kurią nebūtų daug investuota ir ją apsimokėtų parduoti. Tai būtų optimalu,“ – teigė jis.

Lietuvoje didžiausi yra Pabradės ir Gaižiūnų poligonai, bet stiprėjant Lietuvos kariuomenei ir augant sąjungininkų karių skaičiui jų ima nebepakakti, o plėtra jau praktiškai nebeįmanoma.

Pradėjusi stiprinti savo karines pajėgas po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos Lietuva įsteigė naujus karinius padalinius Vakarų Lietuvoje, įsigijo pėstininkų kovos mašinų, savaeigių haubicų, priešlėktuvinės gynybos sistemų, sustiprino prieštankines sistemas.

Lietuvoje taip pat dislokuotas vokiečių vadovaujamas NATO batalionas, jame nuolat treniruojasi nuo 1200 iki 1500 sąjungininkų karių, pastaruoju metu Lietuvoje dažnai rotuojamas amerikiečių karių batalionas, jame paprastai būna daugiau kaip 500 karių.

BNS, MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai